Nuo to, kad egzistuojant Prezidentūrą prisimintume tik valstybės švenčių proga, iki visiško chaoso – tokie scenarijai galimi, jei rinkimus laimėtų tie, kas mano esantys pajėgūs valdyti šalį.

„ Prezidento rinkimai virsta farsu – juos sušaržavome taip, kad nejauku prieš Zimbabvę ir Madagaskarą. Mes juos pavertėme kažkokia tragikomedija. Nematau kitų variantų, kas iš pretendentų galėtų būti prezidentu, išskyrus dabartinę prezidentę. Bet ne todėl, kad ji man labai patiktų, o tiesiog valstybei reikia solidumo – ji jau yra prezidentė, pasaulis, Europa prie jos jau priprato ir nenustebtų, jei ji liktų poste. O kai kurie į jį besiveržiantieji gyvenime nebuvę niekuo. Kaip jie atrodytų ES, pasaulyje, nejauku net galvoti“, – mano vienos geriausių Lietuvoje KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Jis norėtų, kad kiekvienuose prezidento rinkimuose iškiltų asmenybės. Tačiau ar dabar matome jų iš tikrojo – solidaus ir švaraus – verslo, iš tikrojo gilaus mokslo, iš meno, viešosios srities? „Deja, ne”, – apgailestauja gerbiamas pedagogas.

Nors pretendentų į prezidentus – net devyniolika, ne tik norinčiųjų, bet ir pajėgių tinkamai valdyti valstybę iš jų vos pora. Vis dėlto jei prognozės neišsipildytų ir prezidentu taptų ne ekspertų kaip tinkamiausi minimi Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis, „Veido“ šnekintų savo srities autoritetų manymu, padariniai valstybei gali būti labai neigiami.

Taigi kas keistųsi, jei valstybę valdyti rinkėjai patikėtų bet kuriam iš devyniolikos norinčių tai daryti?

Lyderių dvejetas didelių permainų nežada

Nors sakome Valdas Adamkus Pirmasis ir Valdas Adamkus Antrasis, nes jo dvi kadencijos prezidento poste buvo labai skirtingos, didelių pokyčių D.Grybauskaitės šeimininkavime S.Daukanto aikštėje, jei žmonės ir vėl išreikštų jai pasitikėjimą, mažai kas tikisi. O jų reikėtų.

„D.Grybauskaitė, kaip valstybės vadovė, lyg ir gerai atrodo. Bet mano, kaip rinkėjo, pageidavimas, kad ji šiek tiek keistų savo požiūrį ir ypač kritiškiau žiūrėtų į teisėsaugos sistemos trūkumus. Tariamo pastovumo čia yra per daug. Teismų vardo pagerėjimo nelabai jaučiama, o prokuratūroje, man atrodo, dėl nepasvertos reorganizacijos – visiška sumaištis“, – dalijasi nuomone advokatas Kęstutis Lipeika.

D.Grybauskaitei ekspertai siūlo iš esmės peržiūrėti savo skiriamų teisėsaugos srities kadrų politiką.

Sunku nepastebėti, kad D.Grybauskaitė pastaruoju metu ėmė daugiau bendrauti su įvairiomis visuomenės grupėmis, nors lig šiol vyravo principas, kad ji pati viską žino, ir platesnio rato ekspertų nuomonės girdėti neverta. Bet gal šie pokyčiai – tik rinkiminės agitacijos sezonui?

Vis dėlto daugelis rinkėjų tiki ir matyt pagrįstai, kad D.Grybauskaitės išrinkimas reikštų tolesnę kovą su korupcija ir solidžią Lietuvos poziciją tarp Vakarų valstybių.

„Jei rinkimus laimėtų dabartinis europarlamentaras socialdemokratas Z.Balčytis, nebūtų bėda, bet sunkiai įsivaizduoju, kad būtų kažkas kitaip, kažkas naujo. Neįsivaizduoju, kad jis padarytų ryškesnį posūkį – tiesiog ramiai gyventume, kaip gyvename. Norėčiau ryškesnių asmenybių šiame poste: Z.Balčytis yra nematomas, net dabar, artėjant rinkimams, ryžtingai ir konkrečiai nepasisakė nė vienu aštriu klausimu“, – stebisi žymus pedagogas B.Burgis.

Pasigirsta ir ironijos, kad Z.Balčyčio prezidentavimo atveju prisimintume egzistuojant Prezidentūrą tik porąkart per metus per valstybines šventes.

Advokatas K.Lipeika sako, kad jam, kaip rinkėjui, visiškai nesuprantama ir tai, kaip Z.Balčytis (ir ne jis vienas) pretenduoja iš karto į du labai atsakingus postus: „Tai nepagarba žmonėms. O pokyčių, jei būtų išrinktas Z.Balčytis, nesitikiu, jų būtų mažiau nei dabar.“

Pavojai eurui ir valstybės finansams

„Jei prezidentu taptų ne D.Grybauskaitė ir ne Z.Balčytis, o kas iš kitų septyniolikos to siekiančiųjų, tikėtina, kad labai stipriai palaikytų referendumą prieš eurą ir jo įvedimui kiltų grėsmė. Vis dėlto didelė tikimybė, kad Lietuva eurą kitąmet turės. Tačiau tuomet mažėtų palūkanos skolinimuisi ir Vyriausybei kiltų pagundos didinti išlaidas, kad tokiu populizmu laimėtų artėjančius kitus rinkimus“, – prognozuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, ekonomikos ir politikos programos direktorius dr. Vincentas Vobolevičius. Politologo manymu, ši Vyriausybė tam ypač pažeidžiama, nes joje vis dar labai įtakinga Darbo partija, o socialdemokratai, vadovaudamiesi savo šūkiais apie rūpestį paprastu žmogumi, taip pat būtų linkusi paišlaidauti. „Žinia, yra ES reikalavimai, bet D.Grybauskaitė šiuo atžvilgiu labai stiprus saugiklis jų laikytis, ji griežtai priešintųsi išlaidavimui. Socialdemokratas Z.Balčytis taip pat atsargiau žiūrėtų į biudžeto išlaidų perviršį, nes tarp šios partijos narių yra daug verslininkų ir jie supranta, kaip tai žalinga. Bet kurio kito iš dabar pretenduojančių valdyti valstybę pergalės atveju jie suvoktų, kad laimėjo rinkimus, nes jį palaikė nepatenkintoji tautos dalis, ir tikrai nekeltų balso prieš nesubalansuotą biudžetą. Vadinasi, įsivedus eurą beveik garantuotai didėtų biudžeto deficitas“, – mano V.Vobolevičius.

Tačiau, priduria politologas, ekonominė realybė visiems vienodai kanda, tad bet kas, patekęs į prezidento postą, turėtų bent kažkiek švelninti savo ekstremistinius pasisakymus ir jie nebeskambėtų taip drastiškai. Vis dėlto rinkimus laimėjus bet kam kitam, išskyrus D.Grybauskaitę ir Z.Balčytį, politika pasislinktų populizmo link, didėtų valstybės išlaidavimas, galbūt nebūtų įgyvendinti kai kurie strateginiai dabartinės valdžios numatyti tikslai. „Bet nemanau, kad būtų ir visiškas V.Šustausko fenomenas“, – prognozuoja V.Vobolevičius.

Beje, pagal rinkėjų simpatijas įvairiose apklausose R.Paksas laikosi antras po D.Grybauskaitės. „Bet jo kelias į prezidentus pasibaigs, kai iškils klausimas, ar jis gali kandidatuoti. Dabartinė veikianti teisė to padaryti neleidžia. Vis dėlto darant grynai teorinę prielaidą, jei R.Paksas kandidatuotų ir būtų išrinktas, tai atrodytų labai blogai: jei žmogus neturi savigarbos, jis negali ne tik valstybei, bet ir dideliam kiemui vadovauti“, – tokia K.Lipeikos nuomonė. B.Burgis manymu, R.Pakso buvimas prezidentu būtų oligarchinis variantas.

Europos laikraščių antraštes irgi būtų nesunku nuspėti: vienintelis Europoje apkaltos būdu iš prezidentų pašalintas asmuo grįžta į postą. Taip, Lietuvos piliečių mažai, bet sunku patikėti, kad valstybėje nerastume sau vadovo, kuris nebūtų taip pažeminęs valstybės, jos piliečių, Konstitucijos.