Egidijus Kūris į Lietuvos teisininkų elitą įsirašė ir kaip autoritetingas teisės mokslininkas, ir kaip aktyviausias Konstitucinio Teismo pirmininkas, išplėtęs šio Teismo gilinimosi ribas.

Nors dažnai įtakingiausių Lietuvos žmonių sąrašo viršūnėje vietą garantuoja aukščiausios pareigos, teisininkas Egidijus Kūris į teisininkų elitą patenka visai dėl kitų priežasčių. Po įsimintino savo karjeros etapo – pirmininkavimo Konstituciniam teismui (KT) 2002–2008 m. – jis grįžo į akademinę veiklą, bet vis tiek išliko tarp įtakingiausių Lietuvos teisininkų.
„Yra kelios priežastys, kodėl E.Kūris atsiduria šiame sąraše. Pirmiausia ir svarbiausia priežastis – jis labai gerai pasirengęs profesiniu, kvalifikaciniu požiūriu. Dėl jo teisinės kvalifikacijos ir jaučiamas jo autoritetas teisinėje bendruomenėje. Antra, tai žmogus, kuris sugeba labai raiškiai ir aiškiai dėstyti savo mintis, jis puikus teisės teoretikas, mokslininkas. Kita vertus, E.Kūris turėjo galimybę pasireikšti – jis buvo KT pirmininkas, Vilniaus universiteto (VU) Viešosios teisės katedros vedėjas“, – vardija Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas, šiame teisme dirbęs kartu su E.Kūriu, Vytautas Sinkevičius.
Iš tiesų, visuomenei E.Kūris gerai įsiminė, nes KT pirmininkavo išskirtiniu metu – per priesaiką sulaužiusio Rolando Pakso apkaltą, kurią dauguma tautiečių akylai stebėjo. Solidus, konkretus, principingas, charizmatiškas, kalbos dovaną turintis E.Kūris darė įspūdį, o jo, kaip autoritetingo teisininko ir Konstitucijos aiškintojo, įvaizdis išliko ir vėliau – jis mielai dalyvaudavo televizijų laidose, komentuodavo žiniasklaidai svarbiais klausimais, nebijodavo kritikuoti politikų.
Beje, netrukus E.Kūris pradės tarptautinę karjerą – išvyks teisėjauti į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame dvi kadencijas dirbo ir jo tėvas Pranas Kūris. „Nebūsiu pirmasis, kurio tėvas dirbo šiame teisme. Tokių atvejų jau būta“, – paklaustas, ar į tarptautinę karjerą neria sekdamas tėvo pėdomis, tarsi nejaukiai pasijunta E.Kūris.

Gabumais garsėjo nuo vaikystės

Tai, kad E.Kūris tapo vienu autoritetingiausių Lietuvos teisininkų, lėmė ir asmeninės savybės, ir išskirtinė aplinka. Jis gimė iškilių teisininkų, sovietiniais laikais Lietuvoje ėjusių aukštas pareigas, šeimoje. Jo tėvas P.Kūris – ne tik garsus teisininkas, bet ir diplomatas, politikas, dirbęs teisingumo ministru tiek LSSR, tiek pirmojoje Vyriausybėje po nepriklausomybės atkūrimo.
Tad nors rinktis teisę būtų buvęs natūralus sprendimas ir jaunajam Kūriui, paskutinėje mokyklos klasėje jis staiga susidomėjo fizika ir apsisprendė studijuoti fiziką. Bet užteko pusmečio, kad suvoktų esąs ne savo rogėse, ir į teisės studijas pareitų antrame kurse.
„Net jei niekas neskiepija, nebando įkalbėti ir įtikinėti, kokį kelią pasirinkti, šeimoje natūraliai vis tiek vyksta tam tikros kalbos, vyrauja tam tikra dvasia. Gal tai ir šeimos įtaka, kad teisę pasirinkau, kita vertus, aš visada buvau visuomeniškai orientuotas“, – savo apsisprendimą aiškina E.Kūris.
Viena vertus, aukštas pareigas einančio nomenklatūros veikėjo sūnus lavintis turėjo visai kitokias sąlygas nei daugelis jo bendraamžių. Kita vertus, tai, kad tapo vienu žymiausių šiandienos teisininkų, jau lėmė ir asmeninės savybės bei gabumai. Kaip pastebi V.Sinkevičius ir kiti buvę E.Kūrio kolegos, tai iš prigimties labai gabus, talentingas, apsiskaitęs, intelektualus žmogus, pasižymintis fenomenalia atmintimi.
„Žmogus laisvai operuoja faktais apie dešimtmečio senumo KT bylas, gali jas pacituoti. Visi, kurie pradeda su E.Kūriu bendrauti, per dešimt minučių pamato, kad jis turi fenomenalią atmintį“, – pabrėžia ilgametis E.Kūrio kolega universitete, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Kiti kolegos papildo, kad E.Kūris gerą atmintį turi ne tik su teise susijusiems dalykams, bet ir eilėraščiams, perskaitytoms knygoms ar anekdotams, kurių jo pasisakymuose nestinga. „Jis net iš mokyklos laikų kūrinius prisimena, gali išdainuoti visą „Jėzų Kristų superžvaigždę“, – dar vieną detalę įlipdo politologas Lauras Bielinis, taip pat dirbęs kartu su E.Kūriu.
E.Kūrio gabumai išryškėjo dar ankstyvoje vaikystėje – skaityti jis išmoko sulaukęs vos trejų metų. „Išmokau pats, nes labai norėjau. Kaip man pasakojo vyresnieji, iš senelio atimdavau laikraštį ir reikalaudavau, kad rodytų visas raides. Vėliau kažkieno pamokytas senelis pradėjo slėpti laikraščius – manė, gal šitam vaikui ateityje bus kas nors negerai“, – šypsosi E.Kūris.
Vėliau jam puikiai sekėsi ir mokslai. Jo studijų laikų draugas ir bendrakursis advokatas Olegas Urbonas pamena, kad E.Kūris buvo pats pažangiausias kurso studentas, mokęsis tik labai gerai pažymiais. Studijų metais išryškėjo ir savybė, kurią vėliau minės dauguma jį pažįstančių žmonių (tiesa, vieni teigiamame, o kiti neigiamame kontekste), – tvirtumas, kuris kai kam atrodo jau virtęs kategoriškumu.
„Jis turi labai tvirtą charakterį ir visada pasiekdavo, ko nori. Pamenu, per vieną egzaminą jam šiek tiek nepasisekė – gavo prastesnį pažymį. Dėstytoja nenorėjo jam leisti perlaikyti egzamino, bet jis pasiekė savo – perlaikė ir gavo aukščiausią balą. Teisės specialybėje tvirto stuburo reikia – lankstumas svarbus, bet be kieto stuburo šioje profesijoje labai sudėtinga. Kita vertus, tas stuburas turi būti paremtas žiniomis, profesionalumu, o jis visa tai turi“, – mano O.Urbonas.
Tiesa, kai kurie kalbinti teisininkai prisipažino, kad dirbti su E.Kūriu dėl šios savybės nebuvo lengva, nes jis visada turėdavo tvirtą nuomonę, kurią atkakliai gindavo. Tad diskusijos su juo būdavo itin aštrios, o kad įsiklausytų ir į kitą nuomonę, reikėdavo pateikti itin rimtų argumentų. Tai pasitempti versdavo ir aplinkinius.
Beje, E.Kūris garsėja ir darbštumu: V.Sinkevičius pamena, kad KT vadovavimo laikais jam buvo visiškai įprasta ateiti į darbą septintą ryto, o išeiti 22–23 valandą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2013-m-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.