„Skandinavijos šalyse valstybės valdomos įmonės dirba ir pelningai, ir skaidriai – nėra kažkokių užkulisinių dalykų, politinio kišimosi, informacija skelbiama viešai, nes juk tai visų, tai yra mokesčių mokėtojų, turtas.

Įmonių tinklalapiuose pateikiamos valdybos narių ir įmonės vadovų išsamios biografijos, nurodant sąsajas su kitomis organizacijomis, politinę priklausomybę, kad niekam nekiltų klausimų, kodėl jiems patikėta vadovauti valstybės valdomai įmonei“, – kaip yra kitur ir kaip Lietuvoje turėtų būti, pasakoja „Baltic Institute of Corporate Governance“ (Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse) valdybos narė, „Baxter“ verslo padalinio vadovė Baltijos šalims Sonata Matulevičienė.

Kodėl valstybėms tokios svarbios šios įmonės, aiškina NASDAQ OMX Baltijos rinkos vadovė, Vilnius valdybos pirmininkė Arminta Saladžienė, dirbusi Valstybės valdomų įmonių patarėjų darbo grupėje: „Jų veikla turi didžiulį poveikį šalies ekonomikai ir gerovei – tiek tiesioginį (dividendai į biudžetą, darbo vietos, strateginių funkcijų užtikrinimas ir t.t.), tiek netiesioginį (skaidresnė verslo aplinka, vienodos konkurencijos sąlygos).“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liudas Jurkonis, analizuojantis valstybės valdomų įmonių valdymo efektyvumą, priduria, jog tinkamas šių įmonių valdymas labai svarbus dar ir todėl, kad jos visada apima ir socialinius, ir ekonominius, ir strateginius valstybės interesus.

Beje, šių įmonių valdysena pasaulyje laikoma tokia svarbia, kad, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ją vertina priimdama naujus narius, nuolat atlieka savo valstybių narių šių įmonių valdymo reformų analizę, teikia rekomendacijas, kurios pripažįstamos kaip geriausias tarptautinis standartas. Kiek ir kodėl nuo jo atsiliekame?

Kodėl slepiama elementari informacija

Pirmiausia pabandykime mūsų valstybės valdomų įmonių tinklalapiuose paieškoti informacijos, kuri dažnoje valstybėje laikoma elementaria – apie įmonių valdybas ir vadovus. Štai „Lietuvos geležinkelių“ tinklalapyje esančioje įmonės valdymo schemoje nurodyta, kad egzistuoja valdyba, tačiau nėra net valdybos narių sąrašo. Lietuvos paštas, atvirkščiai, skelbia valdybos narius, bet neaišku, kas yra įstaigos direktorius. Valdybos narių taip pat nurodytos tik pareigos ir jokių duomenų, kurie leistų manyti juos esant kompetentingus ir politiškai nepriklausomus. „Lietuvos energijoje“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas – tas pats asmuo, bet ir jo biografijos nėra paskelbta.

„Baltic Institute of Corporate Governance“ atlikus Lietuvos valstybės valdomų didžiųjų įmonių 1992–2012 m. tyrimą paaiškėjo, kad nėra skelbiama informacijos net apie 70 proc. vadovų politinę priklausomybę, studijas ir patirtį. „Kas čia gali būti slapta? Jei jie renkami pagal išsilavinimą, kompetenciją, patirtį, kuri gali padėti įmonei daryti pelną, tai visiems paaiškintų, kodėl būtent tas asmuo tapo direktoriumi. Skaidrumo stoka – didelė problema, nes tai visuomenei kelia nepasitikėjimą, kaip valdomas jos turtas. Bet tai susiję su tuo, kad šiems procesams įtaką daryti nori politinės jėgos“, – mano S.Matulevičienė.

Valdybos ir direktoriai dirba politiniais ciklais

S.Matulevičienė stebisi: „Valdybos labai dažnai suformuojamos net nežinia kokiu principu. Viena ministerija deleguoja savo valdininką, kita – kitą. O kokia jų kompetencija, patirtis verslo srityje, ne visuomet aišku. Generalinį direktorių turi rinkti, paskirti ir atleisti valdyba, bet, nors valdyba formaliai ir balsuoja, direktorius dažnai irgi tiesiog neaišku iš kur atsiranda.“