Zigmantas Balčytis
Kada išlyga atsirado, 80 proc. ES išlaidų sudarė išmokos žemės ūkio politikai finansuoti, todėl britai turėdami palyginti mažesnį žemės ūkio sektorių norėjo, kad santykis tarp mokamų įmokų ir gaunamų įplaukų būtų jiems palankesnis.
Šiandien išlaidų dalis žemės ūkio politikai finansuoti yra sumažėjusi maždaug per pusę, todėl Britanijos išlyga, nebeatrodo pagrįsta. Londonas dėl to stipriai nesiginčija, tačiau daro spaudimą, kad būtų mažinamos ES išlaidos žemės ūkiui.
Kitas britų frontas sutaupyti nukreiptas prieš naujos daugiametės finansinės programos išlaidų augimą nuo 2014 m. Didžioji Britanija kartu su Vokietija, Suomija ir Nyderlandais sukūrė „koaliciją“ , kuri oficialiai ragina nedidinti ES išlaidų būsimoje finansinėje perspektyvoje iki 2020 m. didesne dalimi nei siekia infliacija.
Toks išlaidų įšaldymas reikštų ženkliai mažėjančią struktūrinę paramą neturtingoms ES šalims taip pat ir Lietuvai, todėl mūsų laukia itin sudėtingas etapas – apginti savo interesus ir rasti kompromisą su ES senbuvėmis.
Didžiosios Britanijos išlyga ypač nepalankiai vertinama naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių. Pastarosios pagrįstai klausia, kodėl mes būdami daug silpnesni ekonomiškai turime didesnę biudžetinę naštą nei viena didžiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje ekonomikų?
Nors didžiosios Europos Sąjungos valstybės narės surenka didžiąją dalį europinio biudžeto, tačiau reikia pabrėžti, apsaugos srityje papildomos išlaidos dažnai reiškia lėtesnį atotrūkio mažinimą.
Įmokų į ES biudžetą srityje, taip pat planuojant naują finansinį laikotarpį nuo 2014 m. nederėtų pamiršti svarbaus Europos Sąjungai solidarumo principo bei stengtis išlaikyti maksimalias investicijas į naujųjų ES šalių ūkius, nes tai ne tik padėtų mažinti atotrūkį, bet ir padėtų auginti visos ES ekonomiką bei konkurencingumą pasaulyje.