Gal turite trispalvę, Sąjūdžio ženkliuką, žemėlapį, mašinėle spausdintą kvietimą, troleibuso talonėlį, nešiojamąjį radijo aparatą, sudžiovintą gėlytę, dienoraščio įrašą, tautinę juostelę ar žaisliuką, kurį laikėte rankose tą atmintiną dieną?

O gal nuotraukų, kuriose stovite susikabinę rankomis Baltijos kelyje arba užstrigę pirmoje Lietuvoje automobilių grūstyje? Visi šie suvenyrai yra svarbūs dokumentai, padedantys įamžinti unikalų istorinį įvykį, kurio dalyviai tuo metu buvome. Nes tai mes kūrėme istoriją.

Baltijos kelias buvo didžiausia taiki demonstracija istorijoje, kuri tęsėsi 600 km ir kurioje dalyvavo apie 2 mln. žmonių. Tai taip pat buvo ypatinga paprastų žmonių akcija, kurią UNESCO įrašė į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Europos skaitmeninės bibliotekos, muziejaus ir archyvo „Europeana” naujas projektas „Europeana 1989” rugpjūčio mėnesį Baltijos šalyse organizuoja prisiminimų surinkimo dienas. Lietuva – pirmoji stotelė, kurioje surinkimo dienos vyks rugpjūčio 9–10-ąją Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose ir rugpjūčio 13-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Lietuvos gyventojai kviečiami atnešti nuotraukas ir daiktus, susijusius su Baltijos keliu, kurie čia pat bus skaitmeninami ir keliami į interneto tinklalapį www.europeana1989.eu.

„Europeana 1989” siekia ne tik skaitmeninėje laikmenoje išsaugoti atmintinus dalykus, bet ir atkurti Baltijos kelią internetiniame žemėlapyje. Tie, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, kviečiami pridėti savo ar nufotografuoto atmintino daikto nuotrauką ir pažymėti tikslią savo buvimo kelyje vietą projekto interneto svetainėje.

„Tie, kas stovėjo Baltijos kelyje, tapo svarbių istorinių įvykių, pakeitusių Rytų Europos istoriją, dalyviais. Jūs turite kuo didžiuotis, ir mes esame laimingi, kad galime padėti jums surinkti bei išsaugoti svarbius prisiminimus”, – sakė „Europeanos” komunikacijos vadovas Jon Purday.

„Baltijos kelias yra vienas gražiausių įvykių Lietuvos kelyje į laisvę ir kartu nepaprastos žmonių brolybės apraiška. Tai dalykai, kurių visada stokosime, o šiandien gerokai stokojame. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės per projektą „Europeana 1989“ mielai pasidalys savo prisiminimais su ateities kartomis visame pasaulyje. Juk labai daug žmonių, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, prisimena jį ir turi išsaugoję suvenyrų, atminimo ženklų. Tegul juos brangina, parodo vaikams, vaikaičiams. Tegul papasakoja”, – sakė projekto ambasadorius Lietuvoje prof. Vytautas Landsbergis. Pasak jo, net jei maža šių prisiminimų dalelė išliks ir bus perduota kitiems, ji bus reikšminga.

2014-aisiais pasaulis švęs 25-ąsias ypatingų įvykių metines, kai griuvo sienos ir Europa vėl susijungė. „Europeana 1989” siekia įamžinti 1989-ųjų įvykius, nulėmusius istorines permainas Lietuvoje, Baltijos ir buvusio Rytų bloko šalyse. Projektas šių metų gegužės mėnesį buvo pristatytas Varšuvoje ir iš žmonių nuotraukų, pasakojimų, filmuotos ar garso medžiagos siekia atkurti gyvybingą tų revoliucinių Europos įvykių paveikslą internete. Todėl visų prisiminimai yra svarbūs, siekiant atskleisti istoriją iš skirtingų požiūrio taškų. Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.