Apžvelgiame būsimas ir jau pasirodžiusias vasariškas knygynų naujienas.

Birželį eidami pro knygyno vitriną šypsotės, išvydę senus gerus pažįstamus. Štai Michaelo Ondaatje „Kačių stalas“ atmintyje taip ir dvelkia „Anglu ligoniu“, gulinčiu paslaptingame sode. O tai garsiojo singalų kilmės Kanados rašytojo autobiografinių motyvų kupina istorija. Joje vienuolikmetis berniukas, pramintas Varnėnu, laivu „Oronsėjus“ leidžiasi kelionėn į tolimąją Angliją. Jį pasodina prie „kačių stalo“ – toliausiai nuo kapitono, pačioje neprestižiškiausioje vietoje. Stalo kaimynai – vienas už kitą ekscentriškesni: ponas Mazapa groja laivo orkestre, panelė Lasketi vaikštinėja po denį su liemene, kurios kišenės prikimštos gyvų karvelių, ponas Danielsas laivo triume prižiūri sodą. Tačiau daugiausiai smalsumo visiems kelia paslaptingas kalinys, išvedamas pasivaikščioti mėnesienoje su antrankiais. Kaipgi M.Ondaatje išsiverstų be paslapties… Būdamas panašaus amžiaus, jis pats plaukė laivu iš Šri Lankos į Angliją, vėliau – iš Anglijos į Kanadą. Laivas „Oronsėjus“ šiame romane – lengvai pamišusio pasaulio modelis, į kurį patekęs vaikas į krantą išlips daug vyresnis. „Ar ne todėl, taip nieko galutinai ir nesupratę, likome sėdėti prie „kačių stalo“, vis žvilgčiodami ir dairydamiesi atgal, net dabar, mūsų amžiuje, ieškodami tų, su kuriais keliavome ir kurie sukūrė mus tokius, kokie esame“, – klausia rašytojas.
Kitas senas draugas, aplankantis gan dažnai, – japonas Haruki Murakami. Šįkart jis į svečius atėjo nešinas ne romanu, o apsakymų knyga „Visi Dievo vaikai šoka“. Tačiau nusiteikęs taip pat metafiziškai, sekdamas siurrealistines, mistines, beveik fantastines istorijas, kurių pagrindu tapo realūs Japonijos įvykiai: Didysis Hanšino žemės drebėjimas Kobėje 1995-ųjų sausį ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusi nervus paralyžiuojančių dujų ataka. Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje ir nė vienas jų neapsilanko stichijos suniokotame mieste. Žemės drebėjimas išgyvenamas ne tiesiogiai, o per košmarus ir patiriamas haliucinacijas.

Nusikaltimų pėdsakais

Jei be išgalvotų košmarų negalite ištverti net vasarą, kriminalų leidėjai nesnaudžia. Štai pakartota norvegų autoriaus Jo Nesbo „Raudongurklė“ su detektyvu Hariu Hūle, pažįstamu iš kitų dviejų lietuviškai išleistų romanų „Pentagrama“ ir „Gelbėtojas“. „Raudongurklėje“ jis laikinai perkeliamas į policijos saugumo tarnybą ir susidomi ataskaita apie itin reto ginklo įsigijimą. Šis ginklas, patekęs į neonacių grupuotės rankas, Harį Hūlę nuveda į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir priverčia klaidžioti tamsiausiais Norvegijos istorijos labirintais.
Netrukus knygynuose pasirodys kitas Jo Nesbo romanas „Sniego senis“, kuriame – dar viena Hario Hūlės tiriama byla. Naktį nubudęs berniukas neberanda mamos, tik jos rožinis šalikas užvyniotas nežinia kieno kieme nulipdytam sniego seniui. Detektyvas išsiaiškina, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo vienuolika moterų ir visos – iškritus pirmajam sniegui.
Britų rašytojo Simono Becketto romanuose nusikaltimus narsto detektyvas Deividas Hanteris. Romane „Kapo šauksmas“ jam tenka prisiminti laikus, kai už grotų buvo pasodintas Džonatanas Monkas, žagintojas ir žudikas maniakas, taip ir neprisipažinęs, kur paslėpė savo aukų kūnus. Po aštuonerių metų žudikui netikėtai pavyksta pasprukti iš kalėjimo, ir nužudytų merginų lavonai rūkų slepiamame miestelyje tarsi ima byloti iš po žemių…
Tačiau užteks tos ūkanotos šiaurės – juk nusikaltėliai ir detektyvai bando vieni kitų kantrybę ir šiltuose kraštuose. Tai supratusio brito Johno Burdetto romanas „Bankoko šmėklos“ perkels į prostitucijos ir narkotikų prekybos persmelktą Tailandą. Čia uolus budistas Sončajus, karališkosios Tailando policijos detektyvas, pamažu narplioja brutalų prostitutės nužudymą (dvi ankstenės jo bylos – romanuose „Bankoko 8“ ir „Bankoko tatuiruotė“). Vedamas tiesos siūlo detektyvas susiduria su įtakingu bankininku ir kliedinčiu vienuoliu, o galiausiai patenka į prabangų uždarą vyrų klubą, kurio klientai imasi visko, kad išlaikytų savo anonimiškumą ir įgyvendintų slapčiausias fantazijas. Belieka pridurti, kad pats rašytojas, prieš griebdamasis detektyvinių romanų, dvylika metų dirbo teisininku Honkonge.
Sėkmė palytėjo anglų literatūros debiutantę Lisą Ballantyne, kurios pirmojo romano „Kaltas“ autorines teises per nepilnus metus įsigijo daugiau nei dvidešimties šalių leidėjai. Jos herojus – advokatas Danielis, ginantis kaltinamuosius beviltiškose bylose. Vienas jų – vienuolikmetis Sebastianas, kaltinamas kito vaiko nužudymu. Nerdamas į drumzlinas Sebastiano šeimos gelmes, Danielis prisimena savo vaikystę pas globėjus ir moterį, kurios meilė jį išgelbėjo. Ar vėliau patirta išdavystė – pakankamas pagrindas išbraukti ją iš savo gyvenimo? „Šia istorija siekiu parodyti, kad nusikaltėliais negimstama. Čia beveik visi yra kalti. Tik jų kaltės skirtingos ir nesulyginamos“, – tvirtina debiutuojanti rašytoja.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.