Stojantieji į  lies universitetus ir kolegijas šiemet sulauks tik vieno kvietimo studijuoti valstybės finansuojamoje arba mokamoje studijų vietoje, o ne dviejų, kaip buvo iki šiol. Tikimasi, kad tai paskatins stojančiuosius aiškiau apsispręsti dėl norimų studijų, o aukštosioms mokykloms – planuoti realų pakviestųjų studijuoti skaičių.

Gabrielė Makarevičiūtė
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė, Vilniaus Licėjaus mokinių savivaldos prezidentė

Lietuvos mokinių parlamentas (kas dvejus metus demokratiškai renkama 95 mokinių savivaldos institucija, ginanti Lietuvos mokinių nuomonę, teises ir interesus) nepritaria priimtai bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pataisai, paliekančiai abiturientams tik vieną kvietimą studijuoti.

Visų pirma mes manome, jog šiemet priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje ir taip yra daug pokyčių – nuo 12 iki 9 sumažinamas pageidavimų į studijų programas skaičius, grįžtama prie trijų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų, taip pat įvedamas ir privalomas užsienio kalbos egzaminas. Todėl dar vienas pokytis dabartinėje sistemoje kelia sumaištį – didžiajai daliai abiturientų trūksta aiškios informacijos apie šią naują tvarką.

Antra, kalbant konkrečiai apie paliktą vieną kvietimą studijuoti, reikėtų paminėti faktą, jog  daugumai dvyliktokų yra sunku tiksliai apsispręsti, kokiame universitete ir kokią specialybę studijuoti. Taip pat nėra lengva ir tinkamai įvertinti savo jėgas bei galimybes, kadangi egzaminų rezultatai dažnai būna nenuspėjami. Tokiu būdu mokinys  yra įspraudžiamas į kampą, nes privalo rinktis specialybę neužtikrintai, bijodamas, kad suklydus jau nebus kelio atgal.

Kaip trečią neigiamą aspektą išskiriame ir tai, kad antrojo turo metu nebus galimybės keisti finansavimo pasirinkimo. Negavus kvietimo į valstybės finansuojamą vietą studijuoti norimą specialybę, netenkama galimybės persirašyti stoti į valstybės finansuojamą vietą. Tokiu būdu įstojimas į norimą programą abiturientams tampa sudėtingesnis.

Pranas Žiliukas

KTU prorektorius, LAMA BPO asociacijos prezidentas

Sprendimas pateikti stojančiajam du kvietimus pirmajame etape, o kituose dviejuose – po vieną Lietuvoje buvo priimtas 2010 m. 1-asis kvietimas buvo siejamas su valstybės finansuojama vieta, 2-asis – su valstybės nefinansuojama vieta. Iš tikrųjų kvietimas į dvi vietas sudarė tik pasirinkimo iliuziją, nes tik keliuose procentuose studijų programų aukštosios mokyklos riboja priimamų į valstybės nefinansuojamas vietas skaičių, o daugiau kaip 90 proc. atvejų valstybės nefinansuojama vieta prieinama be konkurencijos.

Tikrosios varžybos vyksta dėl valstybės finansuojamų vietų. Aukštesniu prioritetu gauto kvietimo į valstybės finansuojamą vietą 2014 m. atsisakė tik 2,7 proc. visų pakviestųjų ir pasirašė sutartį dėl mokamos vietos (tai būdinga praktiškai tik su medicina susijusioms studijoms).

Aukštajai mokyklai du kvietimai pridaro daug sumaišties, nes ji negali apskaičiuoti, kiek asmenų pakviesti, kad surinktų planuojamą studentų skaičių. Aukštosios mokyklos, remdamosi kelerių metų patirtimi, bando atspėti, kokia dalis pakviestųjų ateis pasirašyti studijų sutarčių, bet svyravimai dideli, todėl aukštoji mokykla gali surinkti tiek per mažai studentų, kad programa liktų rentabili, tiek per daug, kad galėtų užtikrinti kokybiškas studijas. Ypač tai jautru odontologijoje ir kitose programose, kur realų studijų vietų skaičių lemia materialinė bazė. Vienas kvietimas šią problemą išsprendžia.

Stojantysis, jei nusivylė 1-ajame priėmimo etape gautu kvietimu, gali dalyvauti dar dviejuose etapuose ir pasirungti dėl jį labiau viliojančios programos, aukštosios mokyklos ar miesto. 2 ar 3-ame etape gali net pasirinkti studijuoti pagal dvi programas vienu metu.