Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas trečias ketvirtas planetos gyventojas susiduria su grybelinėmis infekcijos. Dėl intensyvaus antibiotikų vartojimo, aplinkos taršos, kintančių klimato sąlygų (didėjančios drėgmės ir šilumos) bei silpnėjančio imuniteto tampame vis mažiau atsparūs mikroskopinių grybų antpuoliams.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas dr. Algimantas Paškevičius vadina šią problemą viena aktualiausių šiuo laikmečiu, nes įvairių grybelinių ligų (mikozių) sukėlėjų tarp Lietuvos gyventojų pastebima vis daugiau. Ir nors tikslių lietuvių sergamumo rodiklių (dėl nesamos statistikos) nežinome, A.Paškevičius neabejoja, kad mūsų sergamumo grybelinėmis ligomis tendencijos gana panašios kaip ir visame pasaulyje.
„Veido“ kalbintų mokslininkų teigimu, šiuo metu gamtoje aptinkama apie 1,5 mln. grybelių rūšių, tačiau tik 250 iš jų sukelia alergines ir infekcines ligas. Kaip pastebi gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė, Lietuvoje panašiai 50 grybelių rūšių sukelia žmonėms didesnes ar mažesnes alergijas ir infekcines ligas. Sunerimti, specialistės teigimu, verčia tai, kad net gyvenamojoje žmonių aplinkoje aptinkama kenksmingų, vėžines ligas galinčių paskatinti grybelių sporų.
Plačiau šį reiškinį yra ištyręs italų mokslininkas Tullio Simoncini, savo darbais įrodęs, kad piktybiniai augliai žmogaus organizme yra ne kas kita, kaip išvešėjęs grybelis ~Candida~ (parazitinės kilmės mieliagrybis). Onkologijos ir metabolinių pažeidimų srityje dirbantis mokslininkas suvokė, kad vėžys yra grybelinės kilmės, taigi rado būdą, kaip stiprinant imunitetą jį įveikti, o pirmąjį savo pacientą išgydė dar 1983 m.
Italo laimėjimai gerai žinomi ir Lietuvos specialistams – N.Vaičiulionienei ir A.Paškevičiui, taip pat manantiems, kad onkologinėms ligoms didesnės įtakos gali turėti ne patys mikroskopiniai grybai, o jų į aplinką išskiriami mikotoksinų nuodai. Alergologai sutinka, kad nusilpus imuninei sistemai minėtų toksinų veikiamas žmogus gali sirgti mikoze (plaučių liga), astma, rinitu, konjunktyvitiniu uždegimu, jam dažnai gali būti užgulta nosis, varginti  čiaudulys, galvos skausmas.
Tačiau, kaip rodo praktika, ne visi asmenys, sergantys grybelinėmis ligomis, o ypač pasižyminčiomis lėtine jų forma, kreipiasi pagalbos ir yra ištiriami iki galo. Ir nors naujos kartos grybelį veikiantys preparatai vadinami itin efektyviais, didžioji jų bėda, kad nė vienas neveikia šimtu procentų ir pasižymi sunkiu šalutiniu poveikiu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.