"Veido" archyvas

Lietuvos kino rodytojai neužsako detalių rinkos tyrimų, bet akylai stebi savo žiūrovus, žino jų svajingiausius norus, prisitaiko prie masinių pageidavimų receptų ir tik retais atvejais paleidžia vadeles ir pasuka į eksperimentus.

Pagrindinę kino teatrų auditoriją mūsų šalyje sudaro 15–35 metų žmonės, kurių apsilankymu ir grindžiama kino verslo sėkmė. Būtent jiems prisivilioti nutaikyta gausiausia importinių premjerų porcija, dar pagardinta populiariausiais aktoriais.

Lietuvoje galioja nerašyta taisyklė, kad bent vieną ar du pačius svarbiausius filmus privaloma pamatyti visoms amžiaus grupėms ir prie jų pasidėti paukščiuką. Pernai ažiotažiniais gigantais užaugo “Įsikūnijimas” ir “Ledynmetis 3″. Šiemet lyderio laurus pretenduoja nugvelbti “Šrekas. Ilgai ir laimingai”, bet jam dar reikės įrodyti favoritų stiprybę.

Viskas masėms

Atidžiau peržvelgus komercinį repertuarą išnyra trys pagrindinės tendencijos: visai šeimai skirti atrakcionai (lietuviškai dubliuotos animacinės komedijos tikrai užsuka bent kartą per mėnesį), stipriausiai anonsuojami trileriai, nuotykių epai, efektingos fantazijos, komedijos nuo Holivudo konvejerio (plačios įvairovės žiūralai apima visus bandos skonio aspektus nuo saldžios romantikos ir šaudyklinių gaudynių iki komiksinių pasiskraidymų ir siaubingų šiurpalų) ir specifiniai tęstiniai filmai laiko patikrintai konkretaus amžiaus auditorijai (kelerius metus reklamuojamos juostos “Haris Poteris”, “Saulėlydis”, “Šokis hiphopo ritmu”, “Seksas ir miestas” savaime privilioja gerbėjų ir dažniausiai kone per kelis savaitgalius surenka tiek, kiek reikia).

Į mažiau apkrautas ir laisvesnes datas repertuaro planuotojai įmeta rimtesnių ir intelektualesnių dramų ir festivalinio kino koncepciją atitinkančių nepriklausomų studijų kūrinių. Tačiau mąstančiam žiūrovui skirti filmai dažniausiai tampa kukliais rinkos statistais ir nepuoselėja didelių vilčių konkuruoti su banginiais. Tik ypatingomis progomis protingas kinas gauna šansą išsiveržti į priekį ir bent porą savaičių skleisti žinią apie save puikiais atsiliepimais. Sunkmečiu tokių filmų pasiūla Lietuvoje pastebimai sumažėjo, nes pagrindiniai platintojai nenori prisiimti rizikos ir perka finansinę sėkmę garantuojančią produkciją. Nepriklausomi kino teatrai “Pasaka” ir “Skalvija” kartais stengiasi paįvairinti savo repertuarus už įkandamą kainą įsigijamais europiniais filmais, bet dramų “Aš taip pat”, “Serafina”, “Smulkus nusikaltimas” rezultatai rodo, kad net palankiomis sąlygomis nesunku susiorganizuoti nuostolį. Labiau pasiteisino “Kino pavasario” išpopuliarintų favoritų “Rugpjūčio šventė” ir “Pasaulis yra didelis” įtraukimas į komercinį repertuarą ir pakartojimas.

Vaikiškos staigmenos

Lietuviško repertuaro išskirtinumas – milžiniškas susidomėjimais vaikiškais filmais. Tik mūsų krašte įmanomi magiški stebuklai, kai daugiausiai pajamų kasmet surenka animacinės komedijos. Dėdės iš Holivudo stebisi stulbinamais rezultatais, o mes jau matome tradiciją, kaip “Ledynmetis”, “Šrekas” ar koks jų bičiulis ateina ir susišluoja kalną pinigų. Taip nutinka todėl, kad į animacines komedijas ateina vaikai, kurie atsiveda į kiną mamą ir tėtį. Gausus būrys tėvų ignoruoja kitus filmus ir žvejoja repertuare pavadinimus iš savo atžalų pageidavimų sąrašo.

Kino centro “Forum Cinemas” rinkodaros vadovo Dainiaus Beržinio duomenimis, bent pusė į lietuviškai kalbančių animacinių komedijų išperkamų bilietų yra vaikiški. Tarkime, į nepalankias išankstines prognozes paneigusį nuotykį “Kaip prisijaukinti slibiną” buvo nupirkta apie 60 proc. vaikiškų bilietų, nes vaikai netikėtai lengvai susidraugavo su drakonais ir vikingais. O birželio pirmą savaitgalį pradėtas rodyti “Šreko” paskutinis skyrius “Ilgai ir laimingai” pastebimiau domino vyresnius žiūrovus, nes vaikai sudarė tik apie 40 proc. auditorijos.

Tik Lietuvos kino rinkos pirmūnui “Įsikūnijimui” jau ketvirtą milijoną draugiškai krauna visų amžiaus grupių žiūrovai. Tikriausiai būtų sunku sutikti žmogų, kuris nebūtų matęs Jameso Camerono trimačio mėlynojo šedevro arba nieko negirdėjęs apie šį neįprastą filmą.

Sijonuoti viliotiniai

Ištikimiausia auditorija po vaikų yra moterys, kurias vienija begalinis noras žiūrėti tas pačias blizgučiais tviskančias istorijas apie meilę, vyrus, vedybas, šeimą, vaikus ir visokias santykių intrigas. Naujausiais duomenimis, atvirai feministinės romantinės komedijos “Seksas ir miestas 2″ seansuose vyrai buvo tik atsitiktiniai svečiai. Kino centruose “Forum Cinemas” filmą užpuolė net 95 proc. merginų ir moterų nuo 16 iki 45 metų amžiaus. Jų neatbaidė visiškai prasti atsiliepimai ir fiasko diagnozavusios recenzijos, bet po peržiūrų socialiniuose tinkluose pasklidusios nuomonės greitai pristabdė bekylančias pajamas ir eliminavo tradiciją rinktis tą pačią pramogą su kitomis draugėmis.

Saldžios romantinės komedijos iš serijos “chick flick” šturmuoja repertuarą ištisus metus. “Jis – ne tau”, “Valentino diena”, “Piršlybos”, “Nuotakų karai” – tai yra tas pats “Seksas ir miestas”, tik kitaip pavadintas ir viliojantis jaunesnėmis aktorėmis. Šių vienodų filmų auditorija kaskart išlieka maždaug ta pati ir šiek tiek keičiasi tik priklausomai nuo dalyvaujančių pavardžių žinomumo ir reklamos efektyvumo. Originalesnė ir ašaringesnė istorija, tokia kaip “P.S. Myliu tave”, parduoda daugiau bilietų. Moterims kol kas tai patinka, jos į pasimatymus dar savo vyriškius pasikviečia.

Vyriški žaidimai

Amerikoje jau pasklido pavojaus ženklai, kad vyriškoji auditorijos dalis svaresnį prioritetą teikia kompiuteriniams žaidimams ir interneto pramogoms, kurios rezga rimtą konkurenciją kinui. Rinkos dalyviai nebelaiko vyrų tiksline socialine grupe. Mūsų krašte įprasta, kad kino teatre lankosi moterys, kurios gali ateiti su vyru, draugu ar draugių kompanija. O vyrai retai užsuka su bičiuliais ir dažniau asistuoja moterims, nes joms patinka tam tikri filmai ir jos nori leisti laisvalaikį kine. “Forum Cinemas” kasose dažnai fiksuojamas maždaug toks pardavimo pasidalijimas: 60 proc. ir daugiau bilietų įsigyja moterys, 40 proc. ir mažiau – vyrai.

Platintojai mieliau planuoja berniukiškas pramogas su šaudynėmis, gaudynėmis ir lenktynėmis. Buki “Greiti ir įsiutę” vilioja Lietuvos jaunimą, nes čia vis stipriau populiarėja gatvės lenktynės, nelegalūs pasivažinėjimai ir “dragai” aikštelėse. “Šokio hiphopo ritmu” ir jo klonų periodiškos atakos įrodinėja, kad esame rimta šokėjų tauta. Sensacingos “Pagirios Las Vegase” atskleidė dar vieną nišą: įvairaus amžiaus bičiuliai rinkosi į kiną pasijuokti iš alkoholizuotų nuotykių prieš vedybas. Jeigu filmas peržengia vienos auditorijos ribas, pasidaro aktualus ne tik jauniems, bet ir vyresniems, tada jo pajamos akimirksniu šoka per 500 tūkst. Lt.

Šią vasarą berniukiškas atrakcijas dalys netradiciškai sušukuotų keturių aktorių šou “A komanda”, kuris pasaulio futbolo čempionato dienomis lengviausiai vilios žaidimais žaliojoje vejoje nesidominčias moteris. Šiek tiek vėliau bus pradėta rodyti baimės faktoriaus medžioklė ateivių planetoje “Grobuonys” ir Tomo Cruise’o duetas su Cameron Diaz romantiškame nuotykių trileryje “Kaip diena ir naktis”, kai po futbolo vyrai spės išsiilgti kino pramogų.

Vis dėlto keista, kad likus dviem mėnesiams iki adrenalininio veiksmo trilerio “Nurašytieji” premjeros nė vienas Lietuvos platintojas nesuskubo sudaryti sandorio dėl Sylvesterio Stallone’s idėjos sukviesti į tarnybą legendinių herojų būrį. Visiems aišku, kad Dolphas Lundgrenas, Jasonas Stathamas, Jetas Li, Mickey Rourke’as, Bruce’as Willisas, Arnoldas Schwarzeneggeris įsipainios į tiesmukišką šaudynių siužetą. Tačiau tokie vardai garantuoja pajamas, nes retas vyras atsispirs retai galimybei vienoje vietoje pamatyti vaikystės kino didvyrius.

Yra vietos senukams

Pensinio amžiaus žmonės taip pat neabejingi kinui, bet jie dažniausiai gaudo specifinius filmus arba seansus su nuolaidomis. “Forum Cinemas Vingis” specialių akcijų neskelbia ir tik sumažina bilietų kainą iki 10 Lt, bet pastebi vyresnių žiūrovų susibūrimus darbo dienomis į pigesnius rytinius ir dieninius seansus. Per pastaruosius mėnesius senjorai aktyviau domėjosi Nikitos Michalkovo kariniu epu “Saulės nualinti: pasipriešinimas” ir lietuviškais filmais. “Nuodėmės užkalbėjimas”, “Vilniaus getas”, “Duburys” kai kuriomis dienomis sulaukdavo pagirtinai daug mirusiais vadinamų seansų žiūrovų. Tomo Donelos drama “Atsisveikinimas” taip pat sulaukė pastebimesnio pensininkų dėmesio.

Kino platinimo kompanija “ACME” dar šiandien prisimena romantinės komedijos “Likimo ironija 2″ visus maloniai nustebinusį fantastiškos sėkmės receptą, kad rusiško filmo pajamas lyg ant mielių augino nostalgiškų prisiminimų genami vyresni žiūrovai, kurie jau buvo primiršę kelią į kino sales.

Tarpusavyje konkuruojantys kino teatrai “Skalvija” ir “Pasaka” normalią kainą mokančiam žiūrovui nepalankiu laiku skelbia seansus senjorams. Šią iniciatyvą pradėjusi “Skalvija” tęsia tradicijas, nes garbaus amžiaus kinomanai filmus žiūri už simbolinę 2 Lt kainą. Tai reiškia, kad kino teatras neturi galimybių rodyti naujausių filmų ir verčiasi neužmirštomis senienomis.

“Pasaka” kviečiasi senjorus kiekvieną antradienį ir už šiek tiek didesnę 5 Lt kainą pasiūlo ne tik naujesnių filmų, bet ir puodelį karštos arbatos. Kino teatro personalas pastebi, kad šiuos seansus renkasi lojalūs klientai, kurie dažnai į kompaniją pasikviečia draugus ir taip platina žinią.