Nūdienos abiturientai per savo moksleiviškąją karjerą patyrė nemažai įvairių švietimo sistemos pokyčių. Tad ir jų baimės dėl brandos egzaminų, neduosiančios ramybės iki pat paskutinės minutės, nuosavos patirties “užprogramuotos”. “Veidas” aiškinosi, kiek šiose baimėse įmanoma įžvelgti racionalaus pagrindo.

Egzamino tipo rinktis netenka

Ko gero, pagrindinis ir didžiausią moksleivijos dalį liečiantis pasikeitimas šiais metais susijęs su septynių mokyklinių egzaminų (matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir užsienio kalbos) atsisakymu. Šiuos dalykus pasirinkusieji nebeturėjo galimybės spręsti, kokį – valstybinio ar mokyklinio tipo egzaminą pageidautų laikyti.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius Saulius Zybartas aiškina, kad tai daroma pirmiausia dėl skaidresnių stojančiųjų į aukštąsias mokyklas atrankos kriterijų.

“Anksčiau priėmimo komisijos turėjo suderinti du atskirus – valstybinius ir mokyklinius egzaminus išlaikiusių kandidatų srautus. Tačiau šių egzaminų vertinimo sistemos visiškai skirtingos: kriterinė, kai pažymys rašomas pagal pasiektus kriterijus (mokyklinis brandos egzaminas, aukščiausias balas – 10), ir norminė, kai balas rašomas pagal tai, kiek procentų išlaikiusiųjų egzaminą kandidatas pralenkė (valstybinis brandos egzaminas, aukščiausias balas – 100).

Kandidatai, išlaikę to paties dalyko skirtingo tipo egzaminą, galėjo stoti į tą pačią specialybę, bet jų egzaminų rezultatai negalėjo būti vienareikšmiškai lyginami. Todėl nuo 2010-ųjų ir nuspręsta neberengti tų mokomųjų dalykų, kurie turi atitinkamus valstybinius brandos egzaminus, mokyklinių brandos egzaminų”, – tvirtina NEC direktorius.

Šie egzaminai bus rengiami pagal redaguotas programas. Kad abiturientai nesibaimintų galimų staigmenų, iš anksto parengtos pavyzdinės ir bandomosios valstybinių brandos egzaminų užduotys. Pavyzdinės užduotys ruoštos ankstesnių egzaminų užduočių ir jų įveikimo statistikos pagrindu, o bandomosios yra naujos bei originalios. Šias naująsias kiekvieno dalyko užduotis išmėgino pagal statistinius kriterijus atrinkta 300–550 šalies moksleivių grupė, jų rezultatų pagrindu užduotys buvo koreguotos, nustatytos ir paskelbtos egzaminų išlaikymo ribos. Tuomet bandomosios užduotys buvo sudėtos į NEC uždarą duomenų perdavimo sistemą. Pagal jas mokyklų administracijos galėjo organizuoti bandomuosius egzaminus. Vėliau šios užduotys buvo paskelbtos viešai, todėl visi besirengiantieji laikyti brandos egzaminus gali patys objektyviai įvertinti savo galimybes ir kartu atsikratyti nepelnytų ambicijų, kurios vėliau be reikalo gadina kraują išvydus egzaminų rezultatus.

Strategijos planuojamos iš anksto

Kaip minėjome, NEC jau paskelbė pagrindinius egzamino išlaikymo slenksčio nustatymo principus. Jie sumodeliuoti taip, kad egzaminą išlaikytų moksleiviai, turintys teigiamą mokomojo dalyko bendrojo kurso įvertinimą. Laikant chemijos, fizikos, biologijos, matematikos ir istorijos egzaminus būtina surinkti mažiausiai trečdalį, o užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) ir informacinių technologijų – apie 40 proc. bendrojo kurso programos taškų.

Kad moksleiviams būtų paprasčiau susigaudyti, bendrojo kurso programos klausimai egzaminų užduotyse bus pažymėti raide B. Tokių klausimų dalis skirtingų pagal redaguotas programas vykdomų egzaminų užduotyse svyruos nuo 30 iki 50 proc. Likę klausimai – iš išplėstinio dalyko kurso.

“Logiška manyti, kad bendrojo kurso klausimai daugeliui turėtų būti lengviau įveikiami, todėl galima nuo jų ir pradėti. Tačiau kiekvienas abiturientas turėtų rinktis konkrečiai jo tikslams parankiausią strategiją. Bandomosios užduotys kaip tik ir suteikia progą iš anksto tokias strategijas apgalvoti”, – tvirtina S.Zybartas.

Vis dėlto protingiausia valstybinio egzamino laikymo strategija – stengtis atsakyti į kiek įmanoma daugiau klausimų. Jei moksleivis mokėsi pagal išplėstinį kursą, jis neturėtų praleisti B raide pažymėtų klausimų, ir atvirkščiai – moksleivis, kuris mokėsi pagal bendrąjį kursą, turėtų mėginti atsakyti į išplėstinio kurso klausimus.

Juodas ir baltas scenarijus

Dar viena naujovė – sumažėjęs minimalus laikomų brandos egzaminų skaičius. Brandos atestatui gauti šįmet pakanka dviejų brandos egzaminų – privalomojo lietuvių kalbos ir vieno pasirenkamojo. Tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami didesni reikalavimai: šiemet baigusieji mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jei bus išlaikę ne mažiau kaip tris brandos egzaminus. Išimtis – menų studijos: į jas stojant pakaks dviejų brandos egzaminų.

Ši naujovė, pasak NEC direktoriaus, didina neturinčiųjų ambicijų užimti valstybės finansuojamas studijų vietas jaunuolių galimybes gauti brandos atestatą. Palengvina ji vidurinio mokslo baigimo procedūrą ir jauniesiems menininkams, kuriems akademijose teks laikyti stojamuosius specialybės egzaminus. Vis dėlto S.Zybartas tokiems jaunuoliems patartų planuoti ne tik baltąjį, bet ir juodąjį savosios ateities scenarijų: jei gyvenimas vėliau priverstų rinktis kitokio pobūdžio studijas (o menininkams taip neretai nutinka), išlaikiusieji daugiau brandos egzaminų patirtų mažiau rūpesčių.

Moksleiviai, išlaikę tarptautinius užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) egzaminus pagal bendruosius Europos kalbų metmenis ir gavę ne žemesnio kaip B2 lygio įvertinimą, gali būti atleisti nuo užsienio kalbos brandos egzamino. Atitinkamą sertifikatą ir prašymą būtina pateikti mokyklos direktoriui. Tačiau tarptautinio egzamino įvertinimas nebus verčiamas į valstybinio brandos egzamino balus, nes šių egzaminų vertinimo sistemos nesuderinamos. Tokiems mokiniams užsienio kalbos įskaita bus įvertinta dešimčia balų. Šia galimybe patogu naudotis apsisprendusiems studijuoti ne Lietuvoje, tačiau ir šiuo atveju verta prisiminti juodo ir balto scenarijaus taisyklę: ramiau jausis tie, kurie pasirinks daugiau ateityje galinčių praversti valstybinių brandos egzaminų.

Statistika rodo, kad dauguma moksleivių šįmet pasirinko tris arba keturis brandos egzaminus. Maksimalų leidžiamą skaičių – šešis egzaminus – ketina laikyti 399 jaunuoliai. Iš viso prašymų laikyti brandos egzaminus gauta 49575 (pernai – 50283). Vidutiniškai vienas kandidatas šįmet laikys 3,26 egzamino. Tai rodo, kad suteikta galimybe laikyti mažiau egzaminų bus pasinaudota, mat iki šiol rodikliai Lietuvoje būdavo aukštesni: 2009 m. vienas kandidatas vidutiniškai laikė 3,81, 2008 m. – 3,86 egzamino.

Dar viena metų naujovė skirta nagingiems jaunuoliams – pirmą kartą rengiamas mokyklinis technologijų brandos egzaminas. Jį pasirinko daugiau kaip keturi su puse tūkstančio abiturientų, daugiausia profesinių mokyklų moksleivių, bet yra ir baigiančiųjų bendrojo lavinimo mokyklas. Technologijų egzaminas ypatingas tuo, kad trimis etapais vyksta net du su puse mėnesio: nuo kovo 8 iki gegužės 25 dienos.

Kas laukia po metų

Baigiantiems mokyklas kitąmet brandos egzaminai keistis neturėtų, nes, kaip žinoma, apie tokius pakeitimus NEC privalo pranešti mažiausiai prieš dvejus metus. Tačiau dėl apskričių naikinimo regionuose greičiausiai nepavyks išvengti administracinių pokyčių, kurie gali šiek tiek paveikti nusistovėjusią egzaminų organizavimo tvarką.
Po dvejų metų geografijos egzaminas (šiandien pats populiariausias iš mokyklinių) irgi žada tapti valstybiniu. Su bandomosiomis šio egzamino užduotimis moksleiviai gali susipažinti jau dabar.