Šalies gyventojų pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida kritęs iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų. “Vilmorus” sociologinio tyrimo rezultatai liudija, kad šiuo metu žiniasklaida pasitiki 37,3 proc. apklaustųjų. O juk kadaise pasitikinčiųjų buvo netoli 80 proc.

To priežasčių, žinoma, esama gana daug. Viena jų – kad tiesiog krinta žiniasklaidos kokybė. Kodėl taip yra, kaip tik ir norėtųsi aptarti.

Paprastai manoma, kad kokybiška žiniasklaida yra tokia, kuri neparsiduoda, kuri atstovauja viešajam interesui, padeda žmonėms, kuri pateikia daug faktinės medžiagos, analizės ir žurnalistinių tyrimų. Patikėkite, sąžiningų, padorių ir idėjinių žurnalistų vis dar yra gana daug, bet iš kokybiško ir padoraus darbo jie sunkiai tegali pragyventi.

Galbūt nuskambės netikėtai ir paradoksaliai, tačiau kokybišką žiniasklaidą ir kokybišką žurnalistiką žudo internetinė žiniasklaida – paprasčiau tariant, vadinamieji interneto naujienų portalai. Tiksliau, savanaudiškas ar net parazitiškas jų elgesys. Įsivaizduokite tokią situaciją: ateina į parduotuvę jaunuolis, žuvies skyriuje pasiima lašišos kepsnį, konditerijos skyriuje – brangiausią tortą, mėsos skyriuje stveria brangiausią kumpį, dar prabėgdamas pro gėrimų skyrių nugriebia prancūziško šampano butelį. Kasoje jis už nieką nesumoka ir dar pareiškia, jog parduotuvė turi būti dėkinga, kad jis joje lankosi ir ją reklamuoja prie savo pietų stalo. Kaip į tai būtų pažiūrėta? Tiesiog kaip į vagystę. Tuo tarpu žiniasklaidos versle į tai nežiūrima kaip į vagystę. Juk dauguma vadinamųjų nepriklausomų interneto naujienų portalų originalios produkcijos pateikia apie 10 proc., o visa kita siurbia iš kitur. Taip pat, beje, ir iš “Veido”.

Kyla klausimas, kaip šis reiškinys smukdo žurnalistikos kokybę. Atsakymas gana paprastas: įsivaizduokite, kad kurio nors spaudos leidinio žurnalistas 10 dienų dirba rinkdamas medžiagą žurnalistiniam tyrimui, tarkime, apie politikų korupciją arba nusikalstamą ES pinigų panaudojimą. Taigi žurnalistas sugaišta daug laiko, susiduria su pavojais, pakalbina dešimtis žmonių, naktimis rašo tekstą. Ir štai jo žurnalistinis tyrimas išspausdinamas. Tą pačią akimirką internetinė žiniasklaida stveria tą straipsnį, įsideda jį į savo portalą ir nugriebia visą grietinėlę. Ir taip kiekvieną dieną. Pasekmės liūdnos: tiek leidinys, pirmasis išspausdinęs žurnalistinį tyrimą, lieka su ilga nosimi, tiek žurnalistas, 10 dienų rinkęs informaciją ir atlikęs tyrimą, lieka su menka alga ir maža motyvacija rašyti kokybiškus straipsnius.
Išsivysčiusiose užsienio šalyse tai buvo išspręsta dviem būdais: teisinėmis priemonėmis ir didžiųjų bei kokybiškųjų spaudos leidinių sprendimu kurti savo interneto naujienų portalus. Taip pasielgė tiek “Spiegel”, tiek “Focus”, tiek “Wprost”, tiek dauguma kitų.