Iš Lenkijos pasigirdo gąsdinančių ženklų – šalies ekonomikos augimas ėmė sparčiai mažėti, o centrinis šalies bankas tik ir suka galvą, kada vėl mažinti bazines palūkanų normas. Ar pavyks Lenkijai išsikapanoti iš gresiančios recesijos ir kaip šios pastangos paveiks Lietuvą?

Lenkijos, vadintos visos Europos ekonomikos žvaigžde, sugebėjusia iš krizės išeiti iškelta galva, finansai, regis, pervargo.
Pernai šios šalies BVP per metus paaugo vos 2 proc. – lėčiausiai per pastaruosius trejus metus, o Tarptautinis valiutos fondas sumažino ir šių metų Lenkijos ekonomikos prognozes. Analitikų nuomone, šiemet Lenkijos ekonomika augs maždaug 2,1 proc. Tiesa, daugeliui ES šalių net ir toks augimas – nepasiekiamas, tačiau Lenkijos verslas dėl tokių prognozių gerokai nerimauja.
Iš dalies taip yra todėl, kad Lenkijos ekonomika silpsta dėl mažėjančio vidaus vartojimo – pagrindinio šalies ekonomikos variklio. Statistika byloja, kad būtent kasdienės lenkų išlaidos sudaro apie du trečdalius šalies BVP, o pastaruoju metu vidaus vartojimas kas mėnesį mąžta apie 0,5 – 0,7 proc.
Bet kodėl lenkai, nė kiek nesukę galvos tuo metu, kai visa likusi Europa vadavosi iš krizės, nustojo pirkti būtent dabar?
Banko “DnB” analitikai aiškina, kad priežasčių – ne viena. Visų pirma, Lenkijos gyventojų santaupų rodiklis pastaruoju metu sumenko iki rekordinio lygio, atlyginimai mažėjo, bankų skolinimas stipriai sugriežtėjo.
Be to, didžioji dalis Lenkijos eksporto tenka euro zonai, vis dar besikapanojančiai skolų krizės liūne.
“Iš naujų grėsmių ši – pati didžiausia. Jei sąsajos su euro zone nemažės, o monetarinei sąjungai priklausančių šalių situacija prastės, Lenkijos laukia dideli iššūkiai”, – neabejoja ir Lenkijos Finansų ministerijos analitikas Ludwikas Kotecki.
“Visos šios priežastys ir lėmė vidaus vartojimo mažėjimą, o kadangi ekonomika yra stipriai nuo jo priklausoma, tai atsiliepė visiems svarbiausiems šalies makroekonomikos rodikliams”, – teigia DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio analitikas Mindaugas Jurgelis, pridurdamas, kad dar labiau Lenkijos popieriai gali suprastėti, kai sumažės iš ES fondų gaunama parama ūkio plėtrai.

Investuotojai gąsdinimų dar nesibaimina

Vis dėlto investuotojai Lenkijos kol kas lanku dar neapeina. Priešingai, Lenkija itin įdomi Kinijai, kuri vien pernai šioje šalyje atidarė keletą gamyklų, o Kinijos bankai – net du padalinius Varšuvoje. “Jei Kinija nusprendžia investuoti Europoje, pirmiausia pagalvoja apie Lenkiją”, – neabejoja šalies centrinio banko vadovas Marekas Belka. Jis pabrėžia, kad tai, jog Kinija šį sykį pasirinko bankų sektorių, taip pat nestebina, nes Lenkijoje bankininkystė yra kur kas “sveikesnė” nei daugelyje kitų ES šalių, o tokie nemalonumai, kokie Lietuvoje nutiko “Snorui” ar “Ūkio bankui”, čia vargu ar gresia. “Vienas pagrindinių aspektų, užtikrinusių sėkmingą Lenkijos ekonomikos augimą ir stabilumą krizės laikotarpiu ir dabar, yra bankų sistema. Skirtingai nei Europoje, Lenkijos bankai yra pelningi, atitinka visus kapitalo reikalavimus, ir, svarbiausia, yra visiškai likvidūs. Tai vilioja ir investuoti pasiryžusius verslininkus”, – dėsto Lenkijos finansų ministerijos analitikai.
Tačiau investuotojus į lėtėjančios ekonomikos šalį vis dar vilioja ne vien tai. Viena svarbiausių priežasčių – lankstus zloto kursas, juolab kad šalies centrinis bankas nepraleidžia progos mažinti bazines palūkanų normas ir taip didinti Lenkijoje gaminamų prekių konkurencingumą.
Pavyzdžiui, pernai Lenkijos centrinis bankas buvo vienintelis visoje ES, mažinęs palūkanų normą. Tokį titulą jis gali išlaikyti ir šiemet.
Dėl to Lenkija, nors ir kenčia dėl mažėjančio vidaus vartojimo, gali džiaugtis bent jau nemažėjančiomis eksporto apimtimis: pigios jos prekės vis dar domina tiek kaimynines šalis, tiek ir visą Centrinę Europą.
Be to, Lenkija į privatų sektorių yra sutelkusi visą savo energiją. “Privatus sektorius vaidina lemiamą vaidmenį šalies ekonomikoje. Reikia suvokti, kad dabar jis sudaro net 76 proc. BVP, be to, privačiame sektoriuje darbuojasi apie 74 proc. visos šalies darbo jėgos”, – aiškina Socialinių ir ekonominių tyrimų centro Varšuvoje vadovė Ewa Balcerowicz.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.