Pastaruosius dešimt metų gimstamumas Lietuvoje pamažu didėja, tačiau iš principo jis yra labai mažas ir neužtikrina kartų kaitos bei demografinės pusiausvyros. Kyla klausimas, ar esama priemonių, kaip gimstamumo lygį kilstelėti dar stipriau.

Prieš kiek daugiau nei tris mėnesius dvynukų susilaukusi Margarita Kairytė-Jankauskienė, su vyru jau auginusi tris sūnus, atvirai sako, kad apsisprendimui pradėti planuoti trečią atžalą nemažas postūmis buvo kylanti Lietuvos ekonomika ir sudaryta galimybė išeiti dvejiem metams vaiko priežiūros atostogų. Tačiau dėl vienas po kito įvykusių kelių persileidimų trečiasis sūnus gimė per patį ekonominį nuosmukį, 2011 m. „Išmokos mums nebuvo esminis dalykas, padėjęs apsispręsti dėl šeimos pagausėjimo, todėl nors šeimos finansinė padėtis smarkiai suprastėjo, nes vyras dirba stogdengiu statybose, minčių susilaukti trečio vaiko neatsisakėme“, – pasakoja mokytoja dirbanti moteris.
O noras auginti ne tik berniukus, bet ir dukrelę paskatino dar vienam nėštumui. Penkių vaikų mama sako, kad nusprendė nelaukti, kol valdžia nuspręs įvesti kokių nors lengvatų tėvams, auginantiems mažamečius. Mat pasikeitus Vyriausybei anksčiau taikytų priemonių gali ir nelikti. Būtent ilgalaikės paramos šeimai politikos nebuvimas ir paskatino juos su vyru neprisirišti nei prie išmokų, nei prie ilgesnių atostogų.
Tiesa, prieš priimdami sprendimą dėl dar vienos atžalos Jankauskai apsvarstė tiek savo finansines galimybes, tiek tai, ar Margarita galės grįžti į darbą po metų ar pusantrų. „Turiu galimybę dirbti vakarais suaugusiųjų mokykloje, taip pat organizuoti savaitgaliais vaikų vasaros stovyklas. Tad net jeigu dvynukai nepateks į darželį nuo pusantrų metų, kaip norėtume, galėsiu dirbti“, – planuoja M.Kairytė-Jankauskienė.
Moteris priduria, kad niekuomet nelaukė finansinės pagalbos iš valstybės, tad nejaučia jokios nuoskaudos dėl sumažintų išmokų, tačiau neabejoja, jog svarstančiuosius, gimdyti ar ne dar vieną vaiką, tokios priemonės, kaip mokesčio už būrelius kompensavimas, taip pat gerai išplėtotas darželių tinklas didžiuosiuose miestuose, paskatintų apsispręsti.

Didžiausią efektą duoda lyčių lygybės skatinimas

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ prezidentė Jurgita Pocienė taip pat mano, kad tuomet, kai kyla klausimas, gimdyti ar ne, didesnės išmokos ir kitokios finansinės paskatos gali padėti priimti teigiamą sprendimą. Vis dėlto, pasak keturių vaikų mamos, daugelis dirbančių ir apie savo bei vaikų ateitį mąstančių žmonių tris ar daugiau atžalų nusprendžia turėti dėl to, kad yra sukūrę darnią šeimą ir vaikai jiems teikia didelę laimę.
Tokį „Veido“ kalbintų daugiavaikių mamų požiūrį patvirtina tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse atlikti tyrimai. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas teigia, kad vaikus auginančioms poroms materialinė padėtis labai svarbi, tad gyventojų pajamų mokesčio lengvatos arba, tarkim, kompensacijos už būsto paskolą mūsų šalyje paskatintų gimstamumą. „Kita vertus, kitų šalių patirtis rodo, kad didžiausią efektą duoda lyčių lygybės skatinimas, taip pat išplėtotas vaikų priežiūros įstaigų tinklas, nes tai suteikia galimybę derinti šeimą ir darbą. Kai moteris priversta apsispręsti, rinktis karjerą ar gimdyti vaikus, šiuolaikinėje visuomenėje nusveria profesinis tobulėjimas“, – tvirtina A.Tereškinas.
Pasak profesoriaus, tyrimai rodo, kad valstybėse, kurios stengiasi išlaikyti tradicinės šeimos modelį, įtvirtinantį, jog vyras – šeimos maitintojas, o moteris – namų ūkio ir vaikų globėja, gimstamumas mažėja. „Lietuvoje didžiausia našta rūpinantis šeima tenka moterims. Darbo kodekse įtvirtinti lankstūs darbo santykiai auginantiems vaikus, tačiau dauguma darbdavių renkasi tuos, kurie nenori naudotis papildomomis laisvomis dienomis. Tai vienos pagrindinių priežasčių, kodėl gimstamumas Lietuvoje nedidėja“, – neabejoja A.Tereškinas.
Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. Vlada Stankūnienė pabrėžia, kad lanksčios užimtumo formos svarbios, tačiau demografiniu požiūriu tai nėra esminė gimstamumo didinimo priemonė. Mat verslo atstovams neįsakysi jų taikyti, jeigu tai nėra naudinga, juolab esant dideliam nedarbui. Be to, ir šeimoms išgyventi reikia tėvo bei motinos, o ne pusantro dirbančiojo pajamų.

Kokybiška vaikų ugdymo paslaugų sistema – didžiausia problema

Nors Lietuvos vaiko priežiūros atostogų sistema yra viena patraukliausių Europoje, šis aspektas taip pat nėra svarbiausias priimant sprendimą, gimdyti ar ne. Nuo 2008 iki 2011 m. vidurio mūsų šalyje buvo mokamos net 100 proc. buvusio uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) išmokos, iki vaikui sueis dveji metai, taip tikintis pakelti gimstamumo lygį, tačiau rezultatai nebuvo stulbinantys. 2009 m. gimė vos 5,5 tūkst. vaikų daugiau nei 2006 m., o 2010 m. gimusių vaikų skaičius buvo beveik tūkstančiu mažesnis nei 2009 m. Pernai gimė 0,6 proc. daugiau kūdikių nei 2011 m., nepaisant to, kad motinystės (tėvystės) išmokos yra apkarpytos. Priminsime, kad dabar išėjus vaiko priežiūros atostogų metams mokama 100 proc. buvusio uždarbio, būnant su vaiku namuose iki dvejų metų pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais – 40 proc.
Demografai tokį nežymų gimstamumo didėjimą aiškina tuo, kad šeimos pagausėjimą planuoja gimdymus dėl karjeros atidėjusios vyresnio amžiaus moterys. Vis dėlto vidutiniškai viena moteris Lietuvoje pagimdo vos 1,6 vaiko, o kartų kaita užtikrinama, kai gimstamumo rodiklis yra didesnis nei 2,1. Tai reiškia, kad nesiimant jokių priemonių ir toliau gims mažiau žmonių, nei mirs.
Taigi kas mūsų šalyje pakeltų gimstamumo lygį?
„Prieinama bei kokybiška vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų sistema šiuo metu Lietuvoje yra svarbiausia parama šeimai, tad ir gimstamumo skatinimui. Būtent ši grandis kuria sąlygas šeimoms gyventi ir auginti tiek vaikų, kiek jos norėtų. Tose šalyse, kuriose vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų sistema sukurta ir gerai veikia, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, vidutinis vaikų skaičius jau beveik artimas dviem“, – pabrėžia V.Stankūnienė.
Pasak profesorės, nereikia kurti šeimos politikos, varančios moteris namo auginti vaikų, nes joms profesinė veikla ne mažiau svarbi nei vyrams.
Edukologė, ikimokyklinio ugdymo tinklo „Vaikystės sodas“ ir mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė pastebi, kad tose šalyse, kuriose vaikai anksčiau išeina į darželius, tarkim, Belgijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, visuomenė yra sveikesnė. Ir atvirkščiai, dėl to, kad mažylis dvejus metus auginamas namie, emociškai stabilesnis ir saugesnis jis netampa.