Rinkėjas, atiduodantis savo balsą už Viktorą Uspaskichą, Rolandą Paksą ar kurį kitą politiką – populistą, elgiasi lygiai taip pat, kaip pirkėjas, atėjęs į automobilių turgų ir atiduodantis savo pinigus už automobilį su žinomai nuslėpta rida, gedimais ir netgi avarijomis.

Jau greit pusantro dešimtmečio po kiekvienų rinkimų pasigirsta apžvalgininkų ir politologų klausimai: Kas gi verčia tokį kiekį rinkėjų balsuoti už atvirus populistus, begėdiškai žadančius rinkėjams žinomai neįgyvendinamus dalykus (vienu metu ir pakelti pensijas, ir sumažinti mokesčius, pakelti minimalią algą ir sumažinti nedarbą ir pan.), žadančius dalinti pinigus (kompensuoti dėl infliacijos nuvertėjusius indėlius, pakelti minimalų atlyginimą, garantuojančius 6 tūkst. litų vidurkį) ar tiesiog tikinančius, esą “nusipelnėme gyventi geriau”?
Nors už populistus paduodamų balsų skaičius santykinai mažėja, visgi jų kiekis išlieka pernelyg aukštas, lyginant su senos demokratijos šalimis. O, pavyzdžiui, Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo elektoratas tiesiog kursuoja tarp šių dviejų partijų pagal tai, kaip tuo metu sekasi jų lyderiams V.Upaskichui ir R.Paksui – kai vieną teisia, rinkėjai balsuoja už kitą, ir atvirkščiai.
Patikimai pervilioti šių dviejų populistų rinkėjus kol kas nepavyksta niekam, nebent ateityje Antanas Guoga sugebėtų tapti antruoju V.Uspaskichu, tik su teigiamu ženklu. Kol tai neįvyko, tebeskambės despertatiški klausimai: Na, nejau žmonės nesuvokia, kad politikas XXX yra visiškas melagis ir apgavikas, nejau nemato, kad jis teisiamas už sukčiavimus, kaip jie gali atiduoti savo balsą mainais į muiliuką spalvotame popieriuke su kandidato atvaizdu ar iš dangaus krentančius ledus?
Užduodantys tokius klausimus dažnai nesusimąsto, kad rinkėjai nėra tokie kvaili, kaip atrodo – jie puikiai žino, kad kandidatas, už kurį jie atiduoda savo balsą, yra sukčius, melagis, niektauza ir apgavikas. Ar bent jau neseniai tokiu buvo. Tiesiog jiems labai patinka girdėti populistinių politikų žarstomus nerealius pažadus, nes rinkėjai tiesiog nori būti apgauti, kadangi kiekvieno žmogaus pasąmonės kertelėje nuolat kirba viltis: O gal šį kartą ims, ir pasiseks? O gal dabar neapgaus? O jei apgaus, tai gal ne visai, ne iki galo?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m