Investicijasodis: penktadienį Marijampolės LEZ simboliniais kastuvų grybšniais pradėta didžiulės danų kapitalo įmonės statyba. Per pastaruosius metus į Lietuvą atėjusios trys investicijos į gamybos įmones – didžiausios šiame segmente per visą dešimtmetį. Netrukus bus paskelbta žinia apie naują paslaugų centrą Vilniuje. „Jei Lietuvos sveikatą matuotume keliose srityse, tai užsienio investicijų srityje per pastaruosius kelerius metus ji gerokai pagerėjusi“, – džiaugiasi užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Gerokai. Bet ar pakankamai ir ar ilgam?

Aušra LĖKA

Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva – dešimta pasaulyje. 2010 m. pritraukta vienuolika tiesioginių užsienio investicijų projektų, pernai – 36. 2010-aisiais į Lietuvą atėjęs užsienio kapitalas per trejus metus ketino sukurti 991, o pernai – 3716 darbo vietų. 2010 m. investicijos į ilgalaikį turtą siekė 45,8 mln., pernai – 135,2 mln. eurų.

Tarp šių metų TUI – ir pasauliniai vardai, ir startuoliai

Per kelis pirmuosius šių metų mėnesius taip pat paskelbta ne viena džiuginanti naujiena. JAV medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Ji žada investuoti apie 50 mln. eurų, sukurti 300 darbo vietų. Kaune gamyklą statys ir elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“, per trejus metus planuojanti investuoti iki 30 mln. eurų, įdarbinti 250 darbuotojų.

Vilniuje kuriasi programinės įrangos kūrimo paslaugas teikianti Nyderlandų bendrovė „Macaw“. Ji planuoja įdarbinti per 200 informacinių technologijų specialistų. Vilniuje savo produkto kūrimo ir vystymo padalinį įkurdins ir atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose diegianti JAV bendrovė „Harbortouch“.

Lietuvoje dirbs ir Izraelio finansų technologijų bei kibernetinio saugumo startuolis „Simplex“. O Kinijos finansinių technologijų bendrovės Europos padalinys „IBS Lithuania“ tikisi tapti finansinių srautų tiltu tarp Kinijos ir ES rinkų.

Investuotojai atranda ne tik Vilnių ar Kauną: Jungtinės Karalystės bendrovė „MJ Systems“, gaminanti dalių pervežimo konteinerius daugeliui transporto pramonės milžinų, kuriasi Plungėje. Per trejus metus ji planuoja investuoti apie 100 tūkst. eurų, sukurti 50 darbo vietų.

Gera žinia ir ta, kad dar kelios jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo bendrovės šiemet paskelbė plečiančios savo veiklą. Pavyzdžiui, vokiško kapitalo pasaulinė automatizavimo sprendimų milžinė „Festo“ savo paslaugų centro Kaune komandą per trejus metus ketina išplėsti dvigubai – įdarbins dar 300 specialistų.

Ir tai tik šių metų „Investuok Lietuvoje“ naujienos.

Prie to verta pridurti, kad prof. Vladas Algirdas Bumelis paskelbė imsiąsis statyti tris biotechnologijų įmones. Jo vadovaujama „Biotechpharma“ nėra pakankamai didelė, kad ne tik kurtų naujus vaistus, bet ir masiškai juos 
 gamintų, tad nutarta investuoti 200 mln. eurų į naują kompleksą, jame sukurti iki 500 darbo vietų. V.A.Bumelis teigia, kad naujojo komplekso vieta dar nepasirinkta, bet ji nebūtinai būsianti Vilniuje, svarstomi keli variantai, pavyzdžiui, Panevėžys.

Taigi galime mėgautis tikru investicijų pavasariu.

Pagaliau daugėja TUI į gamybos įmones

„Kastuvus įkasėm į žemę, merė pasakė žodį – tiek tos ceremonijos“, – apie didžiausia gamybos įmone Marijampolės regione ketinančios tapti langų gamybos įmonės „Dovista“ statybos simbolinį startą pasakoja Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis.

Ceremonija gal ir kukli, bet įvykis tikrai neeilinis: jau kitų metų pradžioje čia stovės „Dovistos“ gamybinis kompleksas, kuriame iš pradžių dirbs 300, o paskui – ir visas tūkstantis darbuotojų. Per artimiausius 10 metų Danijos kapitalo bendrovė čia investuos 100 mln. eurų. Tai bus bene didžiausias plyno lauko investicinis projektas Lietuvos istorijoje.

„Dovistos“ statybų pradžios ceremonija reiškė ir Marijampolės LEZ atidarymą: danų kapitalo įmonė užims beveik visą įrengtą Marijampolės LEZ teritoriją – net 65 ha.

S.Petrulis pasakoja, kad iki šio šventinio penktadienio buvo pusantrų metų derybų. Beje, toks terminas įprastas derantis su skandinavų investuotojais į gamybinius objektus. Lietuvai dėl šios didžiulės investicijos teko atlaikyti didelę konkurenciją: danai rinkosi iš maždaug 40 konkurentų šešiose ar septyniose šalyse. Kuo buvome pranašesni už kitus, jei pasirinko mus? S.Petruliui investuotojai yra prisipažinę, kad viską nulėmė Lietuvoje sutikti žmonės: tiek Ūkio ministerijoje, tiek savivaldybėje, tiek LEZ, tiek kitose institucijose nustebino sprendimų priėmimo greitis, kokybė, tesėjimas to, kas pažadama.

Naujausios TUI į gamybos įmones tendencijos teikia vilčių. M.Katinas pasakoja, kad pastaruosius trejus metus „Investuok Lietuvoje“ tikslingai siekė proveržio šioje srityje. Lig šiol daugiau TUI buvo į globalius paslaugų centrus ir technologijų įmones, o į gamybos įmones jų buvo santykinai nedaug. Pastaraisiais metais į Lietuvą atėjusios kelios didelės bendrovės – įrodymas, kad tos pastangos atsiperka.

Žinoma, kaip aiškina M.Katinas, tam turėjo įtakos ir tai, kad Vidurio Europoje ima stigti darbo jėgos. Anksčiau Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, vakariečiams buvo tarsi už ribos gamybinėms investicijoms, nes Čekija ar Lenkija arčiau, tad neapsimoka Lietuvoje statyti gamyklą, o paskui tūkstantį kilometrų vežti produkciją. Bet per pastaruosius metus kai kuriose Vidurio Europos šalyse ima stigti darbuotojų, be to, bendrovės išmoko optimizuoti logistikos grandinę, tad atsivėrė naujos galimybės ir Lietuvai.

Pastarosios trys užsienio investicijos į gamybines įmones – danų „Melista“, amerikiečių „Hollister“ ir vokiečių „Hella“ – didžiausios per 10 metų investicijos gamybos srityje.

Lig tol TUI „žvaigždės“ buvo paslaugų cent-rai ir technologijų bendrovės. Visame regione kelia įspūdį didžiausios pasaulyje vertybinių popierių biržų operatorės ir kapitalo rinkų technologijų tiekėjos „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centras Vilniuje. Lietuvos sostinėje kuriamos visos IT vienam stambiausių Danijos bankų –„Danske Bank“. O pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ paslaugų centras Vilniuje – didžiulis darbdavys, jame dabar dirba jau 1,8 tūkst. darbuotojų.

Išskirtinė investicija – į „Uber“ techninį centrą Vilniuje, kurį būtent čia steigti „Uber“ įtikino į Lietuvą iš užsienio grįžęs lietuvis. Įspūdinga „fintech“ banga: Lietuvoje įsikūrė jau keliolika įmonių iš Kinijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos.

Džiugina ir tai, kad kai kurie anksčiau atėję investuotojai plėtėsi net labiau, nei planavo ateidami į Lietuvą. Pavyzdžiui, tarptautinė finansinių paslaugų grupė „Barclays“planavo sukurti 170 darbo vietų, o 2016 m. pabaigoje jų skaičius jau buvo pasiekęs 1175, „Western Union“ vietoj planuotų 200 darbuotojų, pernai jau turėjo 1635, suomių elektromechanikos gigantas „PKC Group“ Panevėžio rajone ketino įdarbinti 300, o įdarbino 1563 darbuotojus ir kt.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m