Mirčių skaičius Lietuvoje didėja, o lėtai auganti vidutinė gyvenimo trukmė niekaip neprisiveja europietiškų standartų. Kalta sveikatos sistema ar mes patys?

Lietuva pernai gedėjo 41 511 mirusiųjų, net 573 daugiau nei 2012 m., nors gyventojų šalyje mažėja. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, pernai mirė 1403,5, o užpernai  šiek tiek mažiau – 1370,2. „Trejus metus iš eilės mirčių mažėjo, o štai dabar jų padaugėjo ir gana smarkiai“, – Higienos instituto ką tik paskelbtus Mirties priežasčių registro duomenis lygina šio instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro laikinoji vadovė Vilė Cicėnienė.

Pagrindinės priežastys, jau daug metų varančios lietuvius į kapus, nepakito: šįsyk net 84 proc. mirčių lėmė kraujotakos sistemos ligos (56,3 proc.), piktybiniai navikai (19 proc.) ir išorinės mirties priežastys – įvairios traumos, avarijos, savižudybės ir kt. (8,7 proc.).

Beje, ilgaamžiškiausius europiečius – ispanus ar italus mirčių skaičiumi 100 tūkst. gyventojų lenkiame vos ne dukart, o ES vidurkį pusantro karto. O lyginant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, laikomą vienu svarbiausių visuomenės gerovės rodiklių, tarp ES šalių lietuviai ir latviai yra autsaideriai – gyvena trumpiausiai, net 8,4 metų trumpiau nei ispanai (Eurostato 2012 m. duomenys).

Tiesa, gera žinia: 2013 m. mūsų vyrai pagaliau prisivijo 1965 m. gyvenimo trukmės rodiklį, siekiantį 68,6 metų. Tačiau kol džiaugiamės grįžę į gūdaus sovietmečio laiką, kitos šalys nuo mūsų tolsta toliau, nes jų gyvenimas ilgėja spartesniais nei mūsų tempais. Beje, bent jau tarp baltijiečių nepriklausomybės pradžioje buvome ilgaamžiškiausi, o dar prieš keletą metų pagal mirtingumą 100 tūkst. gyventojų mūsų rodiklis buvo geriausias. Dabar – nebe. Kas trumpina lietuviams gyvenimą?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m