Visus praėjusius metus „Veidas“ daugiausia rašė, kaip buvo. Naujuosius pradedantis mūsų „Prognozių“ numeris bando nuspėti, kaip bus. Tai neabejotinai miela intriga ne tik būrėjoms. Skaitytojams ir žurnalistams – taip pat. Kas gali būti įdomiau už bandymą praskleisti ateities maršką?

Kita vertus, prognozės, kaip ir mūsų planai, dažniausiai – beviltiškas reikalas. Žmogus planuoja, Dievas juokiasi, sako patarlė. Kas prieš metus, juolab prieš dvejus, galėjo atspėti, kad 2015-ieji šitaip nuvertins žaliavas: nafta atpigs 35, dujos – 45, kava – 28, varis – 28, o aliuminis – 57 procentais?

Remdamasis stebėjimų praktika protingas prognozuotojas 2015-ųjų pradžioje kaip tik turėjo skleisti paniką, kad kas jau kas, o nafta brangs. Mat Putino Rusija praėjusių metų pradžioje žvangino ginklais, grasino ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims, o naftos kainos visada būdavo ypač jautrios karams ir stichinėms nelaimėms.

Bet naftos pasiūla po skalūnų revoliucijos JAV dukart viršijo išaugusią paklausą. Tad nei Putino atsibeldimas į Siriją, nei milijoninė karo pabėgėlių armija, šluojanti Europos pasienio užkardas ir traukianti ES keliais be pasų ir vizų, nei teroro aktai Paryžiuje nesudrebino naftos rinkų.

Priešingai, „Brent“ naftos kaina, metų pradžioje siekusi 55 dolerius už barelį, pavasarį kilstelėjusi iki 65 dolerių, po to stabiliai leidosi žemyn ir 2016-uosius pasitiko ties 36 dolerių riba.

Būti Kasandra tokioje geopolitinėje erdvėje kaip Lietuva, su tokiu kaimynu kaip Rusija, kurią valdo pasaulį pro sugedusius KGB žiūronus stebinti šlykščiausios slaptosios policijos išauginta vidutinybė, – nedėkingas užsiėmimas.

Net geriausios pasaulio žvalgybos neišpranašavo Krymo užgrobimo ir aneksijos, kruvino Rusijos karo su Ukraina dėl Donbaso 2014 metais. Nors tiksliau gal būtų sakyti, kad tokių pranašysčių vis dėlto būta, tik vengiantis problemų Vakarų žmogus atsisakė tikėti tokia, jo požiūriu, nesąmone.

Mitologinės Kasandros likimas. Trojos karaliaus Priamo dukrą Kasandrą, pagal graikų mitą, be atsako įsimylėjęs Apolonas iš keršto ne tik apdovanojo pranašystės dovana, bet ir prakeikė, kad niekas jos pranašystėmis netikėtų. Nors Kasandra ir numatė Trojos sunaikinimą, perspėjo trojėnus apie graikų arklį, niekas jos nepaklausė.

Kita vertus, nereikia nė Putino. Kas praėjusių metų pradžioje galėjo numatyti, kad euras ne tik nesustabdys masinio lietuvių metimosi į vartojimą, bet, priešingai, vartojimas taps vieninteliu šalies ūkio gelbėjimosi ratu nuo ES apnikusios ekonomikos stagnacijos?

Visi prognozavo priešingai. Net jei čia dar ir pasitaikė kokia balta varna, tai tikrai niekas prieš metus net nebandė spėlioti, kad štai vidaus reikalų ministro Skvernelio reitingas metų pabaigoje pranoks pačios Grybauskaitės reitingą. Arba kad Seimas net kelis kartus atmes prezidentės kandidatus į generalinius prokurorus ir niekas nebeišsigąs net atviro valstybės vadovės šantažo?

Nors šalies partijų reitingai nesikeičia štai jau greit dveji metai, ar galėtume be atodairos tvirtinti, kad rinkimus laimės socialdemokratai, kurie valdys kartu su Liberalų sąjūdžiu, kaip tapo madinga prognozuoti visų universitetų politologų kasandroms?

Mažiausia detalė, kurios dar nežinome, menkiausias pokytis, ir visos prognozės akimirksniu gali būti palaidotos. Nepaisant to, „Veidas“, kaip jau tapo įprasta, savo „Prog­nozių“ numeriu drąsiai žengia Kasandros taku.

Su Naujaisiais, 2016-aisiais. Ir gero skaitymo.