Kataras – tarsi arabiškos pasakos veikėjo norų išsipildymas. Čia kiekvienas tikras katarietis gimsta jau būdamas turtingas, o dykumoje tarsi iš niekur išdygę prabangūs sostinės dangoraižių bokštai, prašmatnūs atogrąžų parkai bei elegantiški fontanai gali varžytis su gražiausiais išgalvotais pasakų miestais.

Dažname meniniame filme apie dykumų klajoklių gyvenimą ar keliautojus, bandančius įveikti bekraščius smėlynus, galima pamatyti ne vieną epizodą, kai nuo karščio ir troškulio apkvaitę klajūnai kažkur tolumoje, įkaitusiame ore, išvysta plevenantį pasakiško miesto miražą, įkūnijantį visas svajones: prašmatnūs saulėje blykčiojantys bokštai, aukso, šilko ir prieskonių turgūs, prabangūs namai, iš po šydų žvilgčiojančios paslaptingos arabų gražuolės, ant nuostabių žirgų jojantys arabų šeichai ir, aišku, egzotiškiausi augalai bei nuostabiausi fontanai. Būtent tokia, tarsi įkūnytas miražas, prieš Kataro svečių akis iškyla sostinė Doha, vizitinė šalies kortelė, gundanti, viliojanti ir šiek tiek apgaunanti.

Ne viskas yra taip, kaip atrodo
“Kai susiruošiau keliauti į Katarą ir ieškojau informacijos internete, į akis krito nuostabios naktinės Dohos nuotraukos. “Oho, aš čia gyvensiu! Nerealu”, – pagalvojau tada. Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Iš tikrųjų Doha yra labai maža, tas prašmatnus dangoraižių centras – nedidelis ir jame daugiausia įkurti biurai, o kasdieninis gyvenimas verda visai kituose rajonuose”, – pasakoja Edita Žilinskaitė, dvejus metus gyvenusi Katare ir dirbusi Kataro skrydžių bendrovėje “Qatar Airways” orlaivių palydove.
Iš tiesų, paradinis Dohos veidas užburia: parkai, atogrąžų ir zoologijos sodai, fontanai, pakrantėje besisūpuojančios jachtos. Nuostabi pakrantės promenada, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai. Tai pakeri kiekvieną, tačiau pirmam įspūdžiui priblėsus keliautojai ima pastebėti ir kitus dalykus, pirmiausia šiokį tokį dirbtinumą. Štai bičiulis Editą vakare nusivežė į parką, kuriame lietuvę sužavėjo paukščių serenados. Tačiau, pasirodo, tai tebuvo kokybiškas įrašas. Ne vieną keliautoją nustebina Perlo salos, bet jos taip pat suformuotos dirbtinai.
Negalima nepaminėti to, kad Kataras neturi senos istorijos, kurios prabangius reliktus galėtų demonstruoti muziejuje. Tačiau Islamo meno muziejaus kolekcija – viena įspūdingiausių. Ko vertas vien pastatas! Muziejus primena hidžabą vilkinčios moters figūrą, į lankytoją žvelgia šiek tiek įkypos paslaptingos akys, o pati figūra tarsi paskendusi vėjo plaikstomose drabužių klostėse. “Kai pradedi pastebėti tokius dalykus, įvertini ir visa kita: finansines investicijas, architektūrinius sprendimus ir užmojus puoselėti sostinę. Nereikia pamiršti, kad šis miestas iškilo tarsi iš niekur”, – primena mergina.
Nors Kataro sostinės centras išpuoselėtas, tačiau gyvenama kur kas proziškesniuose ir nefuturistiniuose rajonuose, tokiuose, kokie dažnai matomi arabų šalyse: čia – patogūs namai, pritaikyti pasislėpti nuo karščio ir smėlio, daug visokių mažų parduotuvėlių, užkandinių, turgelių. Gatvėse neretai pamatysi policininkus, raitus ant elegantiškų arabų veislės žirgų.
O iš didelių prabangių automobilių žvalgosi patogiai įsitaisę leopardai – arabų mėgstami “naminiai gyvūnėliai”. Pasak Editos, šias dideles kates labai populiaru auginti namie ir visur vežiotis kartu. Dar vienas katariečių tiesiog dievinamas augintinis – sakalas. Lėktuvuose net įrengtos specialios vietos žmonėms, skrendantiems su paukščiais, kurie kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių JAV dolerių.
Vaikštant po miestą į akis krinta Spiralinė mečetė (Spiral mosque). Verta ne tik iš tolo ją nusifotografuoti, bet ir apsilankyti viduje – čia užsieniečiams rengiamos ekskursijos ir paskaitos, supažindinančios su arabų kultūra bei papročiais, mokoma arabų kalbos.
Pasivaikščiojus pakrantės Corniche bulvaru, pačiame jo gale derėtų nepraeiti vietos, kurioje galima paskanauti arabiškos arbatos “karak” ir arabiškos kavos. Šią vietą lengva rasti, nes į ją iš tolo vilioja didžiulė arabiško arbatinuko skulptūra.
Pasak Editos, Katare taip pat smagu pasilepinti viešbučių teritorijose įrengtuose puikiuose paplūdimiuose, įdomu nuvažiuoti į dykumą prie Zubarah tvirtovės, be to, gera surengti paprasčiausią iškylą parkuose. Katare dirbančių lietuvių būrys ne kartą taip pramogavo ir net gamindavosi šaltibarščių.
Kataras – ne vien sostinė Doha. Todėl esant galimybei verta aplankyti arabų žiemos stovyklas dykumoje – tai labai populiari pramoga. Pasirodo, arabų šeimos dažnai įsirengia stovyklas dykumoje ir ten persikelia su visu patarnaujančiu personalu. Dykumoje lenktyniaujama keturračiais, motociklais, stebimos kupranugarių lenktynės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.