Per pastaruosius aštuoniolika metų Lietuvoje smarkiai sumažėjo gydytojų ir medicinos seserų, nūnai vadinamų bendrosios praktikos slaugytojomis.

Tarkime, 1992 m. Lietuvos medicinos įstaigose dirbo beveik 35 tūkst. medicinos seserų, o šiandien praktinį darbą dirbančių sesučių telikę vos 24 tūkst. Tiesa, per tą laiką kone puse milijono sumažėjo ir gyventojų, tačiau jei padalytume, kiek sesučių anuomet teko dešimčiai tūkst. gyventojų ir kiek tenka dabar, pamatytume, kad dabar jų katastrofiškai stinga: 1992 m. jų buvo 94-ios dešimčiai tūkstančių gyventojų, o dabar tik 72.

Praktikuojančių sesučių sumažėjo daugiausia dėl to, kad šių specialistų atsisakė dauguma mokyklų bei vaikų darželių, o ir poliklinikose bei ligoninėse daugiausia taupoma sesučių sąskaita: viena slaugytoja poliklinikoje padeda dviem gydytojams, o ligoninėse naktimis skyriuose jų budi vos po vieną ar dvi. Be to, į išėjusių iš darbo bendrosios praktikos slaugytojų vietą naujų paprastai nebepriimama – jų etatai panaikinami, o darbo krūvis perskirstomas likusioms slaugytojoms.

Gydytojų per tą patį laikotarpį sumažėjo 1100-u: nuo 13,1 tūkst. iki 12 tūkst. Vertinant pagal sritis, labiausiai sumažėjo vidaus ligų gydytojų – nuo 3,7 tūkst. iki 3 tūkst.; vaikų gydytojų – nuo 1,6 tūkst. iki 1,1 tūkst., taip pat akušerių-ginekologų – nuo 810 iki 716.

Na, o labiausiai padaugėjo šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų – nuo beveik 900 iki daugiau kaip 1,8 tūkst. Iš dalies lėmė tai, kad dažnos poliklinikos vadovai kone prievarta verčia pediatrus tapti šeimos gydytojais, nes už jų paslaugas Valstybinė ligonių kasa poliklinikoms moka daugiau nei už pediatrų paslaugas. Tuo tarpu akušerių-ginekologų mažėjimą daugiausia lėmė emigracija.

Per aštuoniolika metų mūsų šalyje gerokai padaugėjo ir odontologų: nuo 2 tūkst. iki daugiau kaip 2,3 tūkst. Beje, absoliuti dauguma odontologų – 1,9 tūkst. – dirba privačiuose kabinetuose.