Balandį Čilės laukia 45 nauji žemės drebėjimai, ir tai – dar ne pabaiga. Šiemet gamtos stichijų ir jų pridarytų nuostolių, regis, bus daugiau nei ankstesniais metais.

Gamtos stichijų pridaryta žala šiemet vien draudikams kainuos per 110 mlrd. JAV dol. – penkis kartus daugiau nei pernai. Apie tai praneša Šveicarijoje įsikūrusi žalų atlyginimo bendrovė “Swiss Reinsurance Co”.

“Rengiamės tam, kad šie metai bus patys nuostolingiausi. Jau per pirmus šių metų mėnesius darosi aišku, kad stichinių nelaimių griaunamoji jėga bus kur kas didesnė nei anksčiau”, – prognozuoja bendrovės ekonomistas Thomas Hessas.
Jis primena, kad šiemet stichinės nelaimės labiausiai nuniokojo Čilę. Čia kilęs žemės drebėjimas pridarė kur kas daugiau nuostolių nei JAV Naujojo Orleano valstiją nusiaubęs uraganas “Katrina”. O vėtra “Xynthia” Prancūzijoje pridarė tiek pat žalos, kiek 2008-aisiais siautę “Ike” ir “Gustavo” uraganai kartu sudėjus. O kur dar žemės drebėjimo nusiaubtas Haitis, kurio patirti nuostoliai prilygsta 2008-aisiais Mianmarą nuplovusio potvynio padariniams.

Kompanijos “Stifel Nicolaus Co” analitikas Michaelas Paisanas prognozuoja, kad šiemet, prasidėjus rudeniniam uraganų sezonui, jų pridaryti nuostoliai gali viršyti visų laikų rekordus, o kiekvieno stipresnio uragano eibės gali būti didesnės nei pernai žalingiausiu vadinto Europą šturmavusio “Klauso”, pridariusio apie 2,5 mlrd. eurų nuostolių.

Nieko gero šiemet draudikai nelaukia net iš “antraeilių stichijų” – potvynių, nuošliaužų, tornadų ar sausrų, kurios pernai lėmė maždaug pusę visų gamtos stichijų pridarytų nuostolių.

“Sprendžiant iš mokslininkų prognozių ir iš to, ką matome patys, galime nujausti, kad šiemet pasaulyje gamtos stichijos pridarys tiek žalos, kiek dar nebuvome patyrę nė vienais metais”, – perspėja ir Amerikos plėtros banko analitikai bei pabrėžia, kad ir aukų šiemet gali būti daugiau nei ankstesniais metais.

Priminsime, kad žemės drebėjimas Haityje nusinešė per 300 tūkst. žmonių gyvybių, o praėjusią savaitę dėl antrojo šiemet žemės drebėjimo vėl apie 700 žmonių neteko Čilė. “Žmonių žūva vis daugiau. Ir tai šiemet – toli gražu ne riba”, – gąsdina specialistai.

Dėl to, kad stichijos pareikalauja vis daugiau aukų ir dėl jų nuolat patiriama vis didesnių nuostolių, didžiausios pasaulyje draudimo bendrovės “Munich Re” rizikos analitikas Peteris Hoppe linkęs kaltinti klimato kaitą. Jis cituoja klimato kaitos tyrimų tarnybos ataskaitas, kuriose prognozuojama, kad nors stichijų galbūt mažės, jos taps vis galingesnės ir pridarys vis daugiau žalos.

“Iš esmės vienas galingas uraganas dabar padaro tiek nuostolių, kiek anksčiau pridarydavo du ar trys”, – skaičiuoja JAV Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų aplinkos kokybės tarnyba. Ir perspėja, kad artimiausiomis savaitėmis kelioms JAV valstijoms – Šiaurės ir Pietų Dakotai, Minesotai ir Ajovai gresia istorinis potvynis, kurio padarinius sunku net prognozuoti.

Smogia vienas po kito

Ypač mokslininkai nerimauja dėl to, kad stichijos vis labiau linkusios kartotis. Pavyzdžiui, po žemės drebėjimo paprastai sulaukiama dar kelių silpnesnių požeminių smūgių, o vėliau neretai būna dar vienas galingas žemės drebėjimas.

Taip nutiko ir Haityje – nespėjus atsigauti po vienos nelaimės sausio pradžioje, čia netrukus vėl drebėjo žemė, griuvo pastatai ir žuvo žmonės. Iš viso nuo pirmojo septynių balų žemės drebėjimo Haityje užfiksuoti 52 silpnesni žemės drebėjimai, o sausio pabaigoje salą sukrėtė gana stiprus 5,9 balo žemės drebėjimas.

Taip pat nutiko ir Čilėje – po galingo 8,8 balo žemės drebėjimo, sukrėtusio šalį vasario pabaigoje, seismologai užfiksavo dar 229 požeminius smūgius, o kovo 11-ąją Čilę sudrebino du galingi drebėjimai – 7,2 ir 6,9 balo pagal Richterio skalę.
Ir tai – ne pabaiga. “Čilės gyventojų laukia dar ne vienas žemės drebėjimas. Ir greičiausiai – artimiausiu metu”, – perspėja šalies seismologai. Na, o JAV geologinių tyrimų centro mokslininkas Walteris Mooney tvirtina, kad visi požymiai rodo, jog balandį laukia rekordiškai daug žemės drebėjimų iki 5 balų. Jų bus tarp 25 ir 45 ir visi jie drebins Čilę. Taip pat neatmetama galimybė, kad Čilę artimiausiu metu sudrebins vienas septynių balų žemės drebėjimas, griaunamąja galia prilygsiantis tam, kuris sausį sukrėtė Haitį.