Kai pagalvoji, tai gal ir gerai, kad Vilniaus meru išrinktas Artūras Zuokas. Pirmiausia todėl, kad tai būtent jis gavo didžiausią vilniečių pasitikėjimą. Nes tie savivaldybėse masiškai vykę užkulisiniai žaidimėliai, kai įvairiaplaukės “naktinės koalicijos” nustumia į opoziciją tikruosius laimėtojus, kaip Kaune, tiesiog nešvankūs.

Antra, todėl, kad A.Zuokas dabar gavo galimybę darbais reabilituotis ir visos visuomenės, ne tik savų rinkėjų, akyse susigrąžinti gero politiko reputaciją. Trečia, todėl, kad jeigu jam nepavyks ir per trečią kadenciją sostinės vadovo poste jis susimaus lygiai taip pat, kaip susimovė Seime, galės daugiau nebesikankinti politikoje ir grįžti į verslą.

Pasipiktinimas ir netgi isterija, po A.Zuoko pergalės Vilniuje kilę tarp dalies viešųjų kalbėtojų ar žurnalistų, tik parodo iš karto po savivaldybių tarybų rinkimų duotą diagnozę: viešoji erdvė nebeatspindi tikrųjų visuomenės nuotaikų.

Nebesuvokiama, kad penkeri metai kartojamos mantros apie “abonentą” ar “Zuoką kyšininką” yra, vaizdžiai tariant, subalansuotos runkeliams. Tačiau runkeliai: a) už A.Zuoką niekada ir nebalsavo; b) Vilniuje sudaro santykinai mažesnį gyventojų nuošimtį nei kitose šalies vietose. Tad visa antizuokinė propaganda, visą šį laiką skleista tiek už pinigus, tiek iš nuoširdžios neapykantos šiam nestandartiniam politikui, ėjo pro šalį.

Norint tuo įsitikinti, pakanka panagrinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, rodančius, kokie Vilniaus rajonai gausiausiai balsavo už A.Zuoką. Ką gi ten matome? Už A.Zuoką balsavo aukštesnio išsilavinimo, labiau pasiturintys vilniečiai, tai yra tie žmonės, kurie savo darbu bei pinigais ir kuria dabartinį Vilnių. Sugebantys gyventi savo galva, o ne iš televizijos ekranų brukamais štampais. Šių žmonių neįtikins netgi šimtą kartų pakartotas melas.

Tačiau ar neatsitiks taip, kad A.Zuoką savo balsais parėmę, o dabar jo pergalę mero rinkimuose švenčiantys vilniečiai bus nuoširdžiai apsigavę? Nes jie balsavo už tą jauną, energingą, idėjomis trykštantį Artūrą, kuris prieš vienuolika metų stojo prie sostinės vairo ir iš tiesų pakeitė Vilniaus gyvenimą. Tai yra už Zuoką Pirmąjį. Bet dabar į paties pasistatytus savivaldybės rūmus grįžo Zuokas Antrasis. Vis dar tebesišypsantis ir energingas, bet jau priblėsęs, nes smarkiai muštas, kupinas pelnytų ir nepelnytų nuoskaudų bei pasiutusiai trokštantis revanšo.

Svarbiausia, už mero postą būdamas dėkingas Viktorui Uspaskichui – tam pačiam, kuris dar prieš kokius pusantrų metų per visą Lietuvos radijo koridorių šaukė: “Zokai, tu vagys!” O vėliau savo oficialiame tinklalapyje vadino banditu ir darė tą su tokia nuoširdžia neapykanta, kokią tik gali jausti vienas charizmatiškas politikas kitam, kuriam labiau sekasi. Ir štai dabar kažin kokia nematoma ranka suvedė juodu į vieną koaliciją, kurios galutinę pergalę užtikrino buvęs KGB majoras su savo bendražyge iš Rusų aljanso.