2010 Lapkričio 29

Užsienis

Katynės žudynių aukų artimieji nereikalaus kompensacijų iš Rusijos

veidas.lt

Maždaug 22 tūkstančių per 1940 metų žudynes sovietų sušaudytų lenkų karininkų šeimų atstovai pirmadienį pranešė nesieksiantys kompensacijų už patirtą žalą, kai Rusijos įstatymų leidėjai pagaliau pripažino Josifo Stalino atsakomybę už šias Antrojo pasaulinio karo laikų žudynes.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, toks sprendimas jau buvo priimtas 2008 metų gegužę, kai Katynėje nužudytų lenkų karininkų artimųjų federacija savo nutarime rašė, jog negalima pinigais įvertinti artimųjų mirties ar žmogaus garbės ir orumo.

“Pritartume idėjai, kad Rusijos Federacija įkurtų fondą, kuris finansuotų Lenkijoje Katynės žudynių aukomis pavadintus objektus – ligonines, mokyklas”, buvo rašoma Federacijos nutarime.

“Mes nesitikime, kad Rusija atlygins mums žalą. Nėra sumos, kuri atlygintų vyro, tėvo ar brolio netektį”, – naujienų agentūrai AFP sakė šios federacijos viceprezidentė 74-ių Krystyna Brydowska (Krystyna Brydovska).

“Kaip galima pinigais įvertinti lenkų karininko gyvybę. Ji neįkainojama, – sakė K.Brydowska, kurios tėvas buvo vienas karo belaisvių, kurie buvo sušaudyti Katynės miškuose ir kitose dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.

Taip K.Brydowska reagavo į Lenkijos opozicinės konservatorių partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) pareiškimą, kai penktadienį Rusijos parlamentarai po ilgų metų pagaliau sutiko oficialiai patvirtinti tekstą, kuriame sakoma, jog minėtos žudynės buvo vykdomos tuometinio sovietų diktatoriaus Stalino nurodymu.

Kaip ir kiti Lenkijos lyderiai bei Katynės šeimų federacija J.Kaczynskis pasveikino šį Rusijos žingsnį, žengtą ruošiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui Lenkijoje.

Tačiau J.Kaczynskis viešai pareikalavo, kad gruodžio 6 dieną numatyto susitikimo su Rusijos vadovu metu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorowskis) iškeltų žalos atlyginimo klausimą.

Pasak jo, “kompensacijos turi būti pirmiausiai išmokėtos nužudytųjų artimiesiems”, tačiau, pasak politiko, galima kalbėti ir apie kompensaciją Lenkijos valstybei, nors tai diskusijos tema, tačiau pati problema egzistuoja , sakė J.Kaczynskis.

“Jaroslawas Kaczynski nėra mūsų federacijos narys. Tik ši organizacija turi teisę kelti žalos atlyginimo klausimą”, – paaiškino K.Brydowska.

Sekmadienį prezidento B.Komorowskio patarėjas profesorius Tomaszas Naleczas (Tyomašas Nalenčas) nurodė, kad Katynės nusikaltimas bus aptartas Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito Varšuvoje gruodžio 6 d. metu ir pridūrė, jog “galimų kompensacijų problema bus paliesta tik tada, jei abu prezidentai sutiks, kad Katynės byla su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, turi būti iki galo išaiškinta ir išspręsta”.

T.Naleczas pabrėžė, kad kompensacijos klausimas bus svarstomas tik tada, jei šito pageidaus žuvusiųjų artimieji.

J.Kaczynskio brolis dvynys buvęs šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) žuvo prie Smolensko sudužus lėktuvui, kai lenkų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Kartu žuvo dar 95 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų aukščiausi šalies pareigūnai ir Katynės žudynių aukų artimieji.

Sovietų Sąjungos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją iš rytų, sovietų NKVD išžudė Lenkijos elitinius karininkus, kurie nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos kovėsi su nacistine Vokietija, o vėliau pakliuvo į Raudonosios armijos nelaisvę.

Lenkų kariškių žudynės vyko keliose vietose, tačiau Katynė tapo jų svarbiausiu simboliu. Tie įvykiai taip pat susiję su, ko gera, skandalingiausiu melu, kurį pusę šimtmečio skleidė Sovietų Sąjungos propaganda, vertusi kaltę dėl lenkų karininkų nužudymo naciams.

Katynės klausimas ilgai buvo opus Varšuvos ir Maskvos santykiuose, kurie dažnai būdavo įtempti nuo tada, kai Lenkijoje 1989 metais buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas.

1990 metais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, kad už Katynės žudynes atsakinga Maskva, tačiau netgi mūsų dienomis tik nedaugelis Rusijos gyventojų, ilgą laiką girdėjusių vien sovietinę propagandą, žino tiesą apie tuos įvykius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...