"Veido" archyvas

Visvaldas Matijošaitis panašus į žmogų, seniai atradusį sėkmės formulę

Jei “Vičiūnų” įmonių grupės vadovas taps laikinosios sostinės meru ir ją valdys tokiais pat principais kaip savo verslą, Kaunas turėtų tapti garsus ne tik Europoje, tačiau paprasti kauniečiai ta šlove gėrėtųsi tik iš tolo.

Potencialus Kauno meras, balandį 54-erių sulauksiantis Visvaldas Matijošaitis, panašus į žmogų, seniai atradusį sėkmės formulę. Jis – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, valdo 45 įmones 17-oje pasaulio šalių. “Viči” – žinomiausias pasaulyje lietuviškas prekės ženklas. Kad ir kiek oponentai bandytų V.Matijošaitį sumenkinti, klijuodami krabo pravardę, jei jau jis krabas – tai pats geriausias ne tik Lietuvoje.

Beje, Vičiūnai – irgi V.Matijošaičio sėkmės ženklas: vienoje gražiausių Kauno vietų, Vičiūnuose, V.Matijošaitis gimė, čia ir dabar gyvena. Kaip dera šeštos kartos kauniečiui, jis – krepšinio aistruolis, o kaip dera vienam turtingiausių kauniečių – turi savo krepšinio komandą.

Šeima irgi pavyzdinė: bendraamžė žmona, su kuria gyvena trisdešimt antrus metus, – bendražygė ir darbe, ir medžioklėje, ir ant motociklo, kuriuo kartais abu praskrieja Kauno gatvėmis, o dabar – ir politikoje. Sūnūs Dainius ir Šarūnas jau sukūrę šeimas ir seneliams padovanoję anūką ir anūkę.

Tad ko stebėtis, kad šiam laimės kūdikiui triumfu gali baigtis ir debiutas politikoje – nelaimėjus rinkimų laimėti mero postą.

Tokia fasadinė pusė. Kas kitapus?

Dešimt metų milicijoje, dvidešimt – savam versle

Keista, bet apie vieno sėkmingiausių Lietuvos verslininkų biografijos detales informacijos viešojoje erdvėje ne tiek jau daug. Jo žmona Irena viešojoje erdvėje matomesnė, ypač kai dalyvavo vienos televizijos dainų šou. Antra vertus, tai, jog V.Matijošaičio pavardė nemirgėjo žiniasklaidoje, – ir geras ženklas, rodantis, kad jis, ne taip kaip kiti turtuoliai, neįsivėlė į kažkokias rezonansines aferas, nesivaržė dėl Buratino titulo televizijų šokių projektuose, nekeitė žmonų, nedemonstravo prabangos.

Tačiau ką kauniečiai iš tiesų žino apie V.Matijošaitį, kurį išsirinko į miesto valdžią, išskyrus tai, kad jis – puikus verslininkas? Beje, išsamios jo biografijos nėra ko nė ieškoti, nes jis, kaip pats juokiasi, CV niekada nerašė, nes nebuvo reikalo: jau dvidešimt metų dirba savo paties įmonėje, tad to niekad neprireikė.

Apie savo vaikystę V.Matijošaitis pasakoja tiek: “Tėvas gyveno atskirai, o mama turėjo išlaikyti tris vaikus ir savo nedirbančius tėvus. Negeras tėvo pavyzdys mūsų šeimą savotiškai subūrė. Mama buvo labai tvirta, ji mane išmokė visko, ką moku šiandien.”

Baigęs Kauno Šančių vidurinę mokyklą, V.Matijošaitis studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą. Po studijų pateko į armiją, o iš jos vėl grįžo į Kauną. Metus dirbo Lietkoopsąjungos Kauno autobazėje, bet tai nebuvo pirmoji jo darbovietė: būdamas moksleivis, vasarą yra darbavęsis statybose, nes norėjo motociklo, o studijuodamas – vaikų darželyje kiemsargiu, vėliau ugniagesiu.

Dešimtmetį dirbo vidaus reikalų sistemoje: kriminalinėje paieškoje, patrulinėje tarnyboje, kadrų skyriuje, K.Požėlos (vėliau Santakos) vidaus reikalų skyriaus viršininko pavaduotoju, bet nė dienos – privilegijuotųjų “obuchaese”.

V.Matijošaitis pasakoja, kad juodu su žmona tuomet dirbdavo ir papildomai: dieną valdiškame darbe, o vakarais – namie. “Auginome gėles, dirbome nežiūrėdami į laikrodį tam, kad gyventume geriau. Pradėti savarankišką gyvenimą, kaip ir daugeliui, nebuvo lengva”, – pasakoja V.Matijošaitis. Bet didžiuodamasis prisimena, kad pirmą namą pasistatė būdami 23-ejų, prieš tai pardavę turėtą seną namą.

O 1991-aisiais įregistruoti savi “Vičiūnai”, tik, kaip ir visi tuomet, V.Matijošaitis verslą pradėjo nuo įvairių prekių prekybos.

Dabar pretendentas į Kauno merus deklaravo 11,2 mln. Lt vertės turtą, jo žmona – 2,5 mln. Lt.

Geras verslininkas, šykštus darbdavys

Tačiau ar milijonieriui gali būti suprantami paprasto piliečio rūpesčiai? “Gal ir tapau šiek kiek turtingesnis nei kiti, bet tik todėl, kad dirbau, ir ne vienas – visa komanda”, – “Veidui” sakė potencialus Kauno meras, nuolat kartodamas, kad didžiausią atsakomybę jaučia dėl savo bendrovės darbuotojų: juk jei kas nutiktų, tai pajustų 6200 žmonių, kuriems V.Matijošaitis – darbdavys.

Be krabų lazdelių imperijos, jis investuoja ir į “Katpėdėlės” restoranų tinklą (“Carskoje selo”, “Charlie pizza” ir kt.), “Kauno saulėtekį” (avalynės tinklą “Bona”, autoservisus). O kai jį gąsdina, kad paveldės ne kokią situaciją Kaune, jis sako: “Žinau, buvome perėmę bankrutuojančias įmones, sutvarkėme.”

“Vičiūnių” grupės vadovaujantys darbuotojai darbdavį giria, džiaugiasi išvažiuojamaisiais posėdžiais, į kuriuos visi vyksta su šeimomis. Vis dėlto kažin ar V.Matijošaitis rinkimuose būtų gavęs tiek balsų, jei pagrindinė “Vičiūnų” įmonė būtų ne Plungėje, o Kaune. “V.Matijošaitis daug kalba, daug žada, bet negaliu pasakyti, kad daug ką stengiasi padaryti”, – apgailestauja UAB “Plungės kooperatinė prekyba” profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Kūrienė.

Jos įsitikinimu, įmonėje algos neadekvačios atliekamam darbui: juk jis nelengvas, tenka dirbti ir naktinę pamainą, o cecho darbininkas gauna maždaug šimtu litų daugiau už minimalią algą, operatorius – apie pusantros minimalios algos.

Įmonėje šalta, žmonės serga, tačiau eina į darbą, nes nedarbingumo lapelių imti neapsimoka, bet profsąjungos kreipimasis į darbdavį dėl sąlygų pagerinimo liko neišgirstas. Tačiau visi kenčia, nes Plungėje darbo nedaug, o atlyginimus kitiems darbdaviams diktuoja “Vičiūnai”.

Prieš keletą metų plačiai nuskambėjo skandalas, kai įmonės darbuotojai buvo spaudžiami pereiti į bendrovę “Star jobs”, iš kurios jie būtų buvę nuomojami V.Matijošaičio įmonei, būta ir kitų konfliktų. “Ir piketavome, ir akcijas rengėme, buvom nuėję iki streiko. Iš pradžių su V.Matijošaičiu bendravome tik per radiją, bet pamažu pavyko susėsti prie derybų stalo. Derybininkas jis kietas. Negaliu sakyti, kad jis pats blogiausias darbdavys, kokį teko sutikti, bet daugelyje įmonių darbuotojai socialiniu požiūriu labiau apginti”, – konstatuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Nors apie save V.Matijošaitis sako: “Nuo vaikystės išmokau rūpintis kitais. Dabar, kai galiu skirti pinigų labdarai, tikiu, kad jie pasiekia tą žmogų, kuriam tuo metu labiausiai reikia”, tačiau G.Gruzdienė šypsosi, kad labdaros V.Matijošaitis turbūt duoda, kai jau negali neduoti. O plungiškė V.Kūrienė priduria: “Kai su juo pasikalbi, atrodo, viskas nuostabu. Jis geras darbo organizatorius – jo visur pilna. Tačiau jam visų pirma – verslas.”

V.Matijošaičio taupumą rodo ir toks faktas: štai jo prabangusis “Maserati” registruotas Estijoje, o “Audi” – Belgijoje. Kad ir kuo tai V.Matijošaitis aiškintų, gal vis dėlto smulkmeniška milijonieriui bandyti išvengti tegu ir neprotingų mokesčių Lietuvoje mokėjimo.

Ar tikrai nesikirs privatūs ir viešieji interesai

O kaip merui verslininkui pavyktų derinti viešuosius ir savo verslo interesus? “Niekada nesu dalyvavęs jokiuose su savivaldybe susijusiuose pirkimuose. Mano visos įmonės deklaruotos, nepaslėptos, savo akcijas valdau viešai, o ne kam nors išdalytas. Miesto tarybos nariui leidžiama valdyti savo akcijas, tad nereikia jų kam nors perrašinėti, ir aš to nedarysiu”, – “Veidą” tikino V.Matijošaitis.

Vis dėlto V.Matijošaitis finansinių sąsajų su savivaldybe turėjo, ir neseniai. Tai susiję su krepšiniu, kurio lankas kabo net specialioje patalpoje šalia V.Matijošaičio kabineto. Jo moterų krepšinio komandai “Viči-Aistės” Kauno miesto taryba pernai liepą skyrė 500 tūkst. Lt (tiesa, paskui paramą 50 tūkst. Lt sumažino). Beje, “Viči” prekės ženklas – pagrindinis “EuroBasket 2011″ ir vienas stambiausių (septynženkle suma) Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėjų. V.Matijošaitis – “Žalgirio” fondo prezidentas. “Vičiūnų” įmonės dar turi ir dvi futbolo komandas, remia regbio, ledo ritulio klubus.

Nors V.Matijošaitis tikina, kad beveik visas jo verslas – ne Kaune, bet prie Panemunės tilto “Vičiūnai” netrukus imsis statyti parduotuvę, tad reikalų savivaldybėje tikrai turės.

Galų gale verta pagirti V.Matijošaitį už tai, jog įrodė, kad pirmą kartą prie savivaldos prileisti nepartiniai kandidatai (V.Matijošaitis buvo komunistų partijos narys sovietiniais metais, po to nepriklausė jokiai partijai) gali laimėti rinkėjų simpatijas. Jo vadovaujamo visuomeninio judėjimo “Vieningas Kaunas” kandidatai pelnė 9,7 tūkst. (8,9 proc.) balsų ir penkis iš 41-o mandatus. Tačiau iš jų trys – “Vičiūnų” darbuotojai, o sportinių šokių klubo “Sūkurys” vadovė Jūratė Norvaišienė – jų kaimynė.

“Nemanau, kad judėjimas, kurio priešakyje – vienos įmonės vadovas ir keli jo pavaldiniai, gali vadintis visuomeniniu judėjimu. Tai verslo grupė su savo palaikymo komanda”, – kritiškai nusiteikęs aktyvus kovotojas dėl Kauno architektas Audrys Karalius.

Sunku pasakyti, ir ką konkrečiai V.Matijošaitis įsipareigos nuveikti kauniečių labui, nes kol kas nenuilsdamas kartoja į šį klausimą atsakysiąs tada, kai žinosiąs, kokių turės svertų programai įgyvendinti, o jo suburtas “Vieningas Kaunas”, apie savo gimimą pirmą kartą paskelbęs pernai gegužės pabaigoje, taip pat nespėjo pasižymėti kokiais konkrečiais darbais.

Vis dėlto faktas toks: nors per rinkimus V.Matijošaičio koalicija buvo trečia, šiandien jis realiausias pretendentas į nugalėtojo – mero regalijas. Ir ne jis, o visos kitos partijos vorele važiavo pas jį derėtis dėl koalicijos. “Nebrokijo” jis nė vienų, sakydamas – kokia čia tame mieste politika? Miestą reikia tvarkyti kaip savo kiemą: pjauti žolę, genėti medžius, tvarkyti šaligatvius, jeigu brangiai moki už elektrą – žiūrėti kodėl. Per dvidešimt sėkmingo verslo metų V.Matijošaitis sako išmokęs girdėti žmones, dirbti komandoje, įgijęs ūkinės patirties ir tuo nori pasidalyti su kauniečiais.

Kad meras verslininkas savaime nėra kokia blogybė, įrodė Druskininkų pavyzdys. Kad V.Matijošaitis nebūtų ir pats blogiausias meras – akivaizdu, nes šie titulai jau užimti. O ar bus geriausias? Argumentų yra ir už, ir prieš.