Gatvių atnaujinimui sutelkęs didesnius finansinius aktyvus ir pasitelkęs itin efektyviai dirbančią asfalto klojimo mašiną „Remix Plus“, Kaunas traiško paskutinius stereotipų apie duobėtą miestą likučius.

Arnoldas Bukelis

Keturias funkcijas vienu metu sugebantis atlikti „Remix Plus“ aparatas šiuo metu yra vienintelis tokio tipo įrenginys visoje Rytų Europoje. O, tarkime, Skandinavijos šalyse praktiškai visos gatvės tiesiamos naudojant šią technologiją. Lietuvoje „Remix Plus“ mašina dirba beveik du dešimtmečius, bet ilgą laiką su ja dirbantys kelininkai tvarkė svarbiausius užmiesčio kelius.

Situacija pasikeitė praėjusiais metais, kai Kauno miesto savivaldybė ir bendrovė „Kauno tiltai“ pasirašė trejų metų sutartį. Dabar norint suskaičiuoti su „Remix Plus“ aparatu per šiuos metus sutvarkytas svarbias Kauno gatves, vos užtenka abiejų rankų pirštų.

Į Lietuvą atslinkus pirmiesiems šalčiams, asfalto klojimo mašina su Kauno gatvėmis atsisveikino iki kitų metų pavasario, tad dabar puiki proga apžvelgti per šiuos metus miesto gatvėse įvykusius pokyčius.

Kur kas ekonomiškiau

Šiemet kelininkai iš viso sutvarkė kelias dešimtis didesnių ar mažesnių Kauno gatvių bei gatvelių. Tarp jų – K.Petrausko gatvės, Savanorių prospekto įkalnės, K.Veverskio, Z.Gerulaičio ir Palemono gatvių rekonstrukcijos, Šiaurės prospekto, Draugystės, M.Jankaus, Pravieniškių, Keramzito, Pamario, Chemijos, Panerių, Elektrėnų, Biruliškių, J.Lukšos-Daumanto, Kiškių ir kitų gatvių kapitalinis remontas. Šiemet į gatvių atnaujinimo darbus ir Panemunės tilto statybą Kaunas investavo daugiau nei 100 mln. Lt.

„Vertinant šių metų gatvių tvarkybą reikia išskirti „Remix Plus“ aparato indėlį. Juo miesto gatvės išasfaltuojamos sutaupant milijonus litų. Asfaltuojant įprastu būdu būtų išleista iki dešimties kartų daugiau lėšų, tad karšto regeneravimo technologiją naudojantis įrenginys ne tik patikimas ir greitas, bet svarbiausia – ekonomiškas. Skeptikai, sakantys, kad šiuo metodu išasfaltuotos gatvės greitai nusidėvės, klysta. Turime puikių pavyzdžių, kad yra priešingai, pavyzdžiui, H. ir O.Minkovskių gatvė, šia technologija išasfaltuota prieš daugiau nei dešimtmetį, ir dabar yra geros būklės“, – teigia Kauno miesto tarybos narys Vygantas Gudėnas.

Nebereikės lopyti

Pasak V.Gudėno, kitais metais darbų tempai tikrai nemažės. Tikimasi, kad pagaliau bus pradėta Raudondvario plento rekonstrukcija, bus ne tik atnaujinama važiuojamoji gatvės dalis, bet ir keičiamos komunikacijos, įrengiami nauji lietaus ir nuotekų kanalizacijos tinklai, šaligatviai, viešojo transporto stotelės ir kt.

„Anksčiau nemažai lėšų pareikalaudavo kasmetinis duobių tvarkymas. Dabar su „Remix Plus“ atnaujinus daugelį pagrindinių miesto gatvių jų lopyti jau nebereikės. Todėl atlikusias lėšas galėsime skirti ir mažesnių gatvelių tvarkymui“, – tikisi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.

Tvarkė ne tik gatves

R.Skilandis taip pat paminėjo šiemet Kaune įrengtas aštuonias iškiliąsias perėjas, sutvarkytas 16 įvažų į švietimo įstaigas ir daugiabučių namų kiemus, atnaujintas šviesoforines sankryžas.

Kalbėdamas apie kitą labai svarbų Kauno projektą – Panemunės tiltą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad statybos vyksta sklandžiai ir neatsilieka nuo grafiko.

Kas dar laukia?

Kitais metais planuojama kapitaliai sutvarkyti K.Baršausko gatvę, Pramonės prospektą, Taikos prospektą, Tvirtovės alėją, likusią K.Petrausko gatvės atkarpą, Savanorių prospekto ir Veiverių gatvės prasčiausios būklės atkarpas bei kitas miesto gatves.

„Kitąmet Lietuvos automobilių kelių direkcija Kaunui planuoja skirti 25 mln. Lt. Tai yra 10 milijonų daugiau, nei buvo skirta šiemet. Jei šie pažadai bus tesėti, galėsime gausesnes kelininkų pajėgas mesti ir į mažesniu intensyvumu pasižyminčias gatves“, – neabejoja Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.