E. Virkiečio nuotr.

Kauno miesto savivaldybės valdymas nuo šiuolaikinių organizacijų buvo atsilikęs mažiausiai dešimtmečiu – būtent tai pirmiausia įstrigo naujajai Kauno miesto vadovų komandai, pradėjusiai darbus miesto savivaldybėje.

Vaidas GRUDIS

Pradėta diegti projektų valdymo sistema, pritaikomi šiuolaikiniai ir inovatyvūs vadybos principai, reorganizuojama savivaldybės administracija, peržiūrimos visos su paslaugų tiekėjais sudarytos sutartys. Tokie buvo pirmieji Kauno miesto vadovų žingsniai.

„Norint sutvarkyti miestą ir prikelti jį iš miego, kaip visi žinome, reikia pinigų. Anksčiau mes visi buvome įpratę girdėti skundus, kad pinigų nėra, kad nedavė ministerija, kad nedavė Europos Sąjunga. Iš tiesų Kauno mieste pinigų yra, tik seniau jie tekėdavo, kaip toje dainoje, žemyn upe. Mes jau nuo pirmųjų dienų užsibrėžėme užduotį sustabdyti tą pinigų tekėjimą ir sutaupytus pinigus skirti miestui į tas sritis, kurioms reikia, – ar tai būtų mokyklos, ar gatvės, ar kultūra, ar sportas“, – kalbėjo Kauno miesto meras, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.

„Palyginti su moderniomis šiuolaikinėmis organizacijomis – ar tai būtų bankai, ar universitetai, ar verslo įmonės, savivaldybė buvo atsilikusi mažiausiai 10 metų. Įsivaizduokite, čia nebuvo net jokios projektų valdymo sistemos“, – atkreipė dėmesį mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

„Šią kadenciją pradėjome labai intensyviu darbu. Galiu lyginti, nes anoje kadencijoje porą metų dirbau vicemeru. Dabar per pirmuosius kelis mėnesius padaryti tie darbai, kurie nebuvo daromi pastaruosius ketverius metus“, – lygina mero pavaduotojas, socialdemokratų atstovas Vasilijus Popovas.

Laukia reorganizacija

Iki šių metų pabaigos Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų sumažės nuo 786 iki 630. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė kasmet sutaupys daugiau nei 2 mln. eurų.

„Kurdami reformos modelį, vadovavomės moderniausiais viešojo administravimo principais ir Vyriausybės rekomendacijomis. Svarbiausia užduotis – pašalinti funkcijų dubliavimą, efektyviai paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti savivaldybės teikiamų paslaugų kokybę“, – teigė Kauno miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, rengiant pertvarką buvo galvojama ne apie konkrečias personalijas, o apie savivaldybę kaip vieną organizaciją ir tai, ką bei kaip ji daro.

„Viskas orientuota į keturias pagrindines kryptis. Pirmoji – tai savivaldybės funkcijos, susijusios su viešosiomis paslaugomis miestiečiams: socialiniai reikalai, švietimas ir ugdymas, kultūra. Tai mes vadiname minkštąja kryptimi“, – pasakojo G.Petrauskas.

Antra, arba kietoji, kryptis, anot jo, yra gatvių asfaltavimas, elektros kabeliai, šildymas, kitaip sakant, buitiniai ir miesto infrastruktūros reikalai. Trečioji kryptis – tai visi tie specialistai, dirbantys savivaldybėje ir privalantys padėti, kad pirmosios dvi kryptys dirbtų sėkmingai. Ketvirtoji kryptis apima strateginius klausimus ir kontrolę. Strateginius klausimus ir kontrolę kuruos pats administracijos direktorius, o pirmosios trys sritys bus patikėtos jo pavaduotojams Viliui Šiliauskui, Sigitui Šliažui ir Romaldui Rabačiui.

Sprendžia darželių problemą

Kitų metų rugsėjo 1-ąją bus galima vadinti istorine diena. Kaunas tuomet bus visiškai išsprendęs įsisenėjusią problemą – mieste nebeliks į darželius nepatekusių vaikų. Šis tikslas bus pasiektas įvairiose ikimokyklinėse įstaigose ir daugiafunkciuose centruose steigiant naujas grupes bei teikiant 100 eurų kompensacijas į savivaldybės išlaikomus darželius nepatekusių vaikų tėvams, kurie savo atžalų auklėjimą patikės privačioms įstaigoms.

Šiais mokslo metais Kauno miesto darželius lankė daugiau kaip 14 tūkst. vaikų. 739 vaikai į miesto savivaldybės įsteigtus darželius nepateko. Iki šių metų rugsėjo Kaune bus įkurtos 25 naujos grupės, kuriose tilps daugiau nei 400 vaikų. Iki kitų metų rugsėjo bus įkurtos dar 26 grupės, kurias lankys dar 400 vaikų.

Nuo liepos 1 dienos Kaune taip pat įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią savivaldybės įkurtuose darželiuose netilpusių vaikų tėvai, savo atžalas vedantys į privačias įstaigas, galės gauti 100 eurų per mėnesį kompensaciją. Parama bus pervedama ne privatiems darželiams, o tiesiai tėvams.

„Šios priemonės mums leis lanksčiai reaguoti į besikeičiančias demografines tendencijas. Pagrindinis 100 eurų kompensacijos tikslas – lankstumas ir racionalumas“, – tvirtino vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.

Mažesni mokesčiai

Nuo kitų metų pradžios naujai savo veiklą pradedantys arba į Kauną persikeliantys verslininkai už komercinės, pramoninės ir sandėliavimo paskirties teritorijas mokės simbolinį 0,01 proc. dydžio žemės mokestį.

„Tai iš tiesų teisingas žingsnis. Tikimės, kad ateityje verslas ir toliau tokiomis priemonėmis bus skatinamas kurtis Kaune“, – sakė S.Kairys.

Kauno miesto taryba taip pat nustatė simbolinį, vos 0,1 proc. dydžio žemės nuomos mokestį

PR