BFL

Kauno tarybai ketvirtadienį svarstant projektus, susijusius su kai kurių miesto mokyklų pertvarka, posėdyje nepasitenkinimą jais išreiškė mokyklų, visuomenės ir profsąjungų atstovai.

Tarp tarybos ketvirtadienį priimtų sprendimų – leisti dviejose miesto gimnazijose vienerius metus – 2011-2012 mokslo metais – formuoti penktąsias klases. Tokį sprendimą savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas siūlė, kad, anot jo, būtų išsaugotos vaikų nesurenkančios, bet gerą ugdymo kokybę užtikrinančios Santaros ir “Varpo” gimnazijos.

“Šiais metais dvi gimnazijos, kurios yra apsuptos vidurinių mokyklų, niekaip nepasipildo vaikais. Ne todėl, kad jos kaip nors kokybės požiūriu blogos – pakankamai aukštos kokybės. Bet tiesiog fiziškai nėra vaikų. Vidurinės neatiduoda vienuoliktokų ir pasiima penktokus. Kad jos nežlugtų ir kad mokytojai turėtų darbo ir galiausiai, kad pasipildytų mokiniais ir ugdymo procesas realiai būtų užtikrintas, taryba nutarė vieniems metams “Varpo” ir “Santaros” gimnazijose leisti komplektuoti penktokus”, – BNS sakė A. Bagdonas.

Jo teigimu, metus leidus šiose ugdymo įstaigose formuoti penktąsias klases, iki 2015 metų žemesnės už devintąsias klasės “nuaugs” ir abi gimnazijos, kaip numato nuo liepos įsigaliosiantis naujas Švietimo įstatymas, liks keturmetės.

Buvęs meras konservatorius Andrius Kupčinskas per posėdį replikavo, kad papildomais gimnazistais “norėtų pasirūpinti” ir kai kurios kitos gimnazijos, kurių mieste esą per daug. Anot jo, šie “pašpakliavimai” situacijos neišspręs.

Tarybos posėdyje kilo klausimas ir dėl katalikiškomis pasivadinusių kelių mokyklų, kurios kaip religinės konfesijos mokyklos, pagal naują įstatymą, galėtų užtikrinti ugdymą nuo pirmosios iki paskutinės klasės. Pasak profsąjungų, šios ugdymo įstaigos iš tiesų vykdo tą pačią bendrojo ugdymo programą kaip kitos mokyklos ir yra pasaulietinės, ir jas būtina pertvarkyti.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo teigimu, katalikiškos mokyklos greičiausiai bus pertvarkytos į pagrindines mokyklas ir progimnazijas.

“Kol kas negalime spręsti, kol negalioja nauji dokumentai, bet jos bus pertvarkytos į pagrindines ir progimnazijas. O kad dviejų steigėjų, tai jos gali išlikti. Jos ir bus tokios katalikiškos pakraipos, bet jos bus bendroje struktūroje kaip ir visos kitos mokyklos”, – kalbėjo jis.

Pasak A. Bagdono, dėl platesnės miesto mokyklų pertvarkos plano ketinama apsispręsti rudenį. Kalbama apie tinklo siaurinimą, dalies mokyklų jungimą, mat pripažįstama, kad vaikų mieste mažėja. Kai kurioms numatomoms pertvarkoms priešinasi pedagogai, teigdami, kad į jų nuomonę neatsižvelgiama.

“Pertvarkai didžiausią įtaką daro ir mokytojų nepasitenkinimas, nes išspręsti mokytojų darbo klausimą, kai 17 tūkst. vaikų sumažėjo, o mokytojų nuolat daugėja, reikia spręsti ir pensinio amžiaus žmonių darbo klausimą. Įtampos didėja ne dėl ugdymo proceso organizavimo kokybės – nes kokybė nėra žema, bet dėl darbo santykių”, – per posėdį kalbėjo A. Bagdonas.

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Ingrida Pagrandienė dėstė, kad problemos dėl mokyklų Kaune kilo, nes esą taikyti dvigubi standartai kuriant pasaulietines mokyklas, pavadintas katalikiškomis, taip pat įsteigta per daug gimnazijų, kurios nepritraukia vaikų. Ji siūlė neleisti formuoti penktų klasių dviejose gimnazijose, ragino ieškoti kitų sprendimų.

“Jei domėjotės klasių komplektais, skurdi padėtis Kaune išleidžiant ketvirtąsias klases”, – teigė I. Pagrandienė.

Su tarybos sprendimų projektais nesutiko ir Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas, kuris, kaip ir I. Pagrandienė, tvirtino, kad sprendimų projektų rengėjai neatsižvelgė į visuomenininkų ir profsąjungų siūlymus.

“Ši savaitė buvo skirta demokratijos vaidybai: “Mes pasitarėme, ir aš nusprendžiau”. (…) Reikia dėl tinklo, o ne fragmentuotai spręsti, į visas mokyklas atsižvelgiant. (…) Kol neuždarysime kai kurių mokyklų, problema nedings”, – teigė jis.

Pagal liepą įsigaliosiantį naujos redakcijos Švietimo įstatymą, numatoma nuo 2015 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

Kai kuriais atvejais mokymas galės būti tęstinis – nuo 1 iki 12 klasės. Tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija: vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.