60 metų skaičiuojantis Kauno rajonas pernai pasižymėjo itin sparčia verslo plėtra – pagal įsteigtų įmonių skaičių net 10 kartų viršijo Lietuvos savivaldybių vidurkį. Šį ir kitus statistinius duomenis fiksavusios Ūkio ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija apdovanojo Kauno rajoną „Auksine krivūle“.
Remigijus Arnavičius
Augo ir mažiausių Kauno rajono gyventojų būrys, todėl savivaldybei teko įkurti du naujus vaikų darželius: vieną Akademijos miestelyje, kitą, modulinį, – Domeikavoje.
Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą indeksą, Kauno rajonas tarp 54 mažųjų Lietuvos savivaldybių jau ketvirtą kartą pripažintas geriausiu. Mero Valerijaus Makūno vadybinius gebėjimus pastebėjo ir Andriaus Graičiūno aukso medaliu įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Dar vienas pasiekimas: Valstybinis turizmo departamentas Raudondvario menų inkubatoriui įteikė sėkmingiausios turizmo iniciatyvos apdovanojimą.
– Kuo buvo ypatingi 2015 metai Kauno rajonui? – paklausėme mero Valerijaus Makūno.
– Smagu, kad mūsų darbus pastebi ir įvertina ekspertai. Tačiau labiausiai džiaugiuosi, kad Kauno rajonas nepaliauja augti, išlieka jaunatviškas ir veržlus. Esame viena iš keturių Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų daugėja, o pagal išduodamų statybos leidimų skaičių lenktyniaujame su Vilniumi. Kauno rajonas išsiskiria plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu.
Manau, kad mūsų krašto sėkmę lemia keli veiksniai: aktyvios bendruomenės, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui. Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Investuotojus vilioja patogi geografinė padėtis, geri magistraliniai keliai.
Siekiame kurti sąlygas ne tik verslui, bet ir gyventojams – tvarkome kelius, tiesiame dviračių takus, vykdome vandentvarkos projektus, pertvarkome ugdymo, kultūros įstaigas. Pakaunėje mažesni mokesčiai, pigesni žemės sklypai, daugiau erdvės, gaivesnis oras, graži gamta. Visa tai ir vilioja jaunas šeimas kurtis šiame krašte.
– Kuriose rajono vietose verslas plėtojosi sparčiausiai?
– Didžiausiomis investicijomis pasižymėjo Karmėlavos seniūnija. Čia įsikūrusioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) jau veikia 19 įmonių, pritraukta 360 mln. eurų investicijų, sukurta beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų.
Didžiuojamės mokslo naujoves versle diegiančia „Elinta“, kuri žengė svarbų žingsnį plėtodama robotikos pramonę Lietuvoje.
Rudenį įkurtuves šventė „DPD Lietuva“, kurios siuntų rūšiavimo terminalas yra didžiausias ir moderniausias Baltijos šalyse. Netrukus savo veiklą turėtų pradėti „Pienas LT“. LEZ statoma šveicarų kapitalo liuminescencinių šviestuvų gamykla, išmaniųjų telefonų techninis centras, vienkartinių popierinių puodelių gamykla „Peraltis“. Šalia magistralės Vilnius–Kaunas 2017 m. turėtų iškilti „Fortum Heat“ jėgainė.
Į priekį žengia Karmėlavoje įsikūręs tarptautinis oro uostas: čia atidarytas oro parkas, kuriama jungtis su LEZ.
Plečiasi ir prie magistralės Vilnius–Kaunas besikuriantis logistikos parkas, kuriame įsikūrė mažmeninės prekybos milžinės „Lidl“ logistikos centras. Šalia veikia Lietuvos pašto ir farmacijos įmonės „Limedika“ logistikos centrai.
Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroserviso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi Kumpių kaime (Domeikavos sen.). Tai „East West Agro“, „GNT Lietuva“, „Kesko Agro Lietuva“, „Rovaltra“ ir kitos. Naujosiose Muniškėse įsikūrė viena didžiausių Baltijos šalyse akvakultūros įmonių „jFisch“.
Garliavą ir jos apylinkes garsina „Baltijos polistirenas“, siuvimo įmonė „Garlita“, pramoginių laivų statykla „Marex Boat“, traškučių gamykla „Oho“, neseniai įsikūrusi šokolado gaminių įmonė „Schoco Group“.
– Savivaldybių indekse Kauno rajonas gerai įvertintas už mažą biurokratinę naštą, palankias verslo sąlygas, gerus sveikatos rodiklius. O kokiose srityse reikėtų pasitempti?
– Galėtų būti mažesnės savivaldybės administravimo išlaidos, geresni švietimo rodikliai. Todėl dar daugiau investuosime į švietimo sistemą. Artimiausiu metu bus rekonstruota Šlienavos pagrindinė mokykla. Jau parengti Piliuonos, Čekiškės, Vandžiogalos gimnazijų atnaujinimo projektai, jiems įgyvendinti ieškome finansinių šaltinių.
Architektų įmonė „Archispektras“ pakoregavo Mastaičių daugiafunkcio centro projektą. Jį sudarys vaikų darželis, pradinė mokykla, biblioteka, kultūros centras, sporto salė.
Kasmet sukuriame daugiau kaip 200 vietų darželiuose, tačiau jų vis trūksta. Kitąmet ketiname atidaryti dar vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą Garliavoje, planuojame greitai pastatomų modulinių darželių plėtrą.
Turime ir socialinės atskirties salelių Vilkijos, Čekiškės, Vandžiogalos seniūnijose. Čia stinga darbo vietų, todėl tenka mokėti daugiau pašalpų. Privilioti investuotojų sunku, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
– Kas jus pernai labiausiai nudžiugino?
– Nuoširdžiai džiaugiuosi partnerystės ryšiais su Kauno miesto savivaldybe. Dviračių takų jungtys – tai tik vienas iš daugelio bendrų projektų. Ateityje planuojame kurti bendrą transporto sistemą, atgaivinti Kauno tvirtovės fortus, Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasą, kartu sieksime Europos kultūros sostinės vardo 2022-aisiais.
Mane taip pat nepaprastai džiugina bendruomenės susitelkimas, atsakomybė už savo kraštą. Gražus pavyzdys – pernai bendruomenės pastangomis atstatyta Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia.
2018 m. švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų. Pakaunės savanoriai buvo pirmieji, stoję ginti savo tėvynės. Ir dabar mūsų krašto žmonės yra pirmieji, įamžinę savo senelių ir prosenelių žygdarbius paminkliniuose suoleliuose.
Didžiuojuosi mūsų bendruomene, nes ji neabejinga, pilietiška, aktyvi. Todėl mums ir sekasi.
Užs. Nr. VPL1028