Skandinaviško kapitalo įmonės Lietuvoje keičia strategiją ir ima reikalauti maksimalaus efektyvumo. Šių pokyčių pasekmė – mažėja investicijų, darbo vietų ir traukiasi aukščiausio lygio vadovai.

Besaikį augimą ir didžiulį nuopuolį išgyvenusioje Lietuvos rinkoje prasidėjo naujas etapas – užsienio kapitalo finansų ir telekomunikacijų sektorių įmonės šiuo metu susitelkė į maksimalų sąnaudų mažinimą. “Veido” kalbinti verslo konsultantai ir vadovų paieškos specialistai būtent su šia tendencija sieja ir vienų geriausių Lietuvos vadovų pasitraukimą iš einamų pareigų. Šiais metais iš “Teo LT” generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė Arūnas Šikšta, “Swedbank” valdybos pirmininkas Antanas Danys ir “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

„Teo LT” ir „Omnitel” gali būti sujungtos?

Per vienus metus pasikeitė visi penki švedų telekomunikacijų įmonei “TeliaSonera” Lietuvoje priklausančių įmonių vadovai. Nors daugiausiai ratilų visuomenėje nuvilnijo po A.Šikštos, neefektyvią fiksuoto ryšio įmonę pavertusio modernia telekomunikacijų bendrove, pasitraukimo, ir A.Zabulio, sugebėjusio “Omnitel” paversti technologijų lyderiu, atleidimo, akcininkai atsisveikino ir su duomenų centro “Hostex” vadovu Pranu Slušniu, o prieš metus vadovų kėdes paliko “Teo LT” grupei taip pat priklausančių įmonių “Baltic Data Center” vadovas Saulius Markūnas ir “Lintel” generalinis direktorius Remigijus Šeris. Kodėl?
“Nors žmogiškuoju požiūriu pokyčiai nustebino, nes per tiek daug metų žmogus imamas tapatinti su įmone, iš kitos pusės, šie procesai nelabai nustebino matant pokyčius ir pačioje “TeliaSoneros” grupėje – ten taip pat vyko vadovų kaita. Buvo klausimas, ar Lietuvos padaliniai šito išvengs. Jei būtų išvengę, vadinasi, Lietuvoje viską darome labai gerai”, – komentuoja Finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas.
Iš tiesų, dėl galimos korupcijos skandalo Uzbekistane atsistatydinusį „TeliaSoneros” grupės vadovą praėjusią savaitę pakeitė buvęs „Vodacom International” generalinis direktorius Johanas Dennelindas. Kaip pastebi užsienio analitikai, pati grupė jau kurį laiką stengiasi mažinti sąnaudas, o krintančias pajamas namų rinkose bando kompensuoti susitelkdama į duomenų perdavimą ir sparčiai augančias rinkas Eurazijoje. Tad “Omnitel” akcininkų greičiausiai netenkino pralaimima konkurencinė kova su “Tele2″ ir kasmet prastėjantys rezultatai – tiek mažėjančios pajamos, tiek besitraukiantis klientų ratas. Šių metų pirmąjį ketvirtį “Tele2″, kurios apyvarta 5,5 proc. padidėjo, pagal pajamas jau aplenkė “Omnitel”, kurios pajamos 4,8 proc. sumažėjo.
Vadovų paieška užsiimančios įmonės “AIMS International Lietuva” vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis tvirtina, kad „Omnitel” vadovo pasikeitimo galimybė buvo akivaizdi prieš pusantrų metų, kai „TeliaSonera” grupės vadovas per vieną konferenciją Ispanijoje pasakė, jog didelis dėmesys bus skiriamas finansiniams rezultatams – tame kontekste buvo paminėta ir Lietuva. „O nuo to laiko rezultatai dar paprastėjo. Greičiausiai buvo laukiama, duota šansų kažką pakeisti, nes dažniausiai vadovai keičiami ne tada, kai rezultatai prastėja, bet kai prastėja ir nėra idėjų, kaip juos pagerinti. Dėl to, kad rezultatai prastėja, gali būti objektyvių priežasčių – šiuo atveju atėjo agresyvus konkurentas „Tele2″, kurio nuostata yra dirbti mažiausiomis sąnaudomis ir pasiūlyti mažiausią kainą. „Omnitel” tai bandė ignoruoti sakydamas, kad už kokybę reikia mokėti, bet pasirodė, kad vartotojas yra jautrus kainai. Dabartiniu metu „Omnitel” yra visiškai išsisėmęs ir nebeturi idėjų – čia blogiausia, kas galėjo atsitikti”, – mano Š.Dyburis.
„Veido” duomenimis, įvairios „galvų medžiotojų” komandos jau prieš metus atakavo „TeliaSoneros” vadovybę, siūlydamos savo paslaugas dėl naujo vadovo paieškos Lietuvoje.
Vis dėlto prastėjantys rezultatai buvo ne vienintelė priežastis, lėmusi pokyčius ir „Omnitel”, ir kitose „TeliaSoneros” Lietuvoje valdomose įmonėse. Šaltinis „Teo LT” įmonių grupėje „Veidui” atskleidė, kad „TeliaSonera” pradėjo procesą, kuriuo įmones Lietuvoje siekiama labiau integruoti su pagrindine įmone. Todėl ir vadovus siekiama pakeisti tokiais, kuriems priimtinas integracijos procesas.
„Kol „Teo LT” vadovavo A.Šikšta, tai buvo gana nepriklausoma kompanija su savo politika. Dabar akivaizdu, jog procesas krypsta į tą pusę, kad ateis pakankamai lojalus vadovas ir labiau orientuosis į centrą. Nenustebčiau, jei ateityje bus viena įmonė Lietuvoje, – kad „Omnitel” ir „Teo LT” susijungs, esama daug šansų. Stebiu procesus, vykstančius kitose šalyse: sujungimas, integravimas, sąnaudų taupymas. Taigi Lietuvoje pakeitė vadovus, nenorėjusius būti marionetėmis ir aklai vykdyti nurodymų, kurie ne visuomet buvo apgalvoti”, – pasakoja „Veido” šaltinis.
Beje, tai, kad abi įmonės – “Teo LT” ir “Omnitel” galėtų būti sujungtos, prognozuoja ne vienas “Veido” pašnekovas. E.Kirijanovo tvirtinimu, pasaulyje daug atvejų, kai fiksuoto ryšio tiekėjas susijungia su mobiliojo ryšio tiekėju. Apie tai duodamas interviu „Veidui” užsiminė ir A.Šikšta, tvirtindamas, kad šių dviejų įmonių veiklą plėtoti atskirai buvo investuotojų klaida, o mobiliojo ryšio paslaugų iš visų buvusių Europos telekomų neteikia tik Baltijos šalių įmonės.
Centralizacijos ir didesnės kontrolės procesus jau anksčiau pajuto „Omnitel” darbuotojai. 100 proc. „Omnitel” akcijų valdantys švedai siekia ir visiškos „Teo LT”, kurios akcijomis dar prekiaujama biržoje, kontrolės – dėl tos priežasties buvo ne vienas bandymas supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų, bet kol kas nesėkmingai. Šiuo metu „TeliaSonerai” priklauso 88 proc. bendrovės „Teo LT” akcijų.

Anksčiau ieškojo asmenybių, dabar tenkinsis kareivėliais

„TeliaSonera” – ne vienintelis užsienio investuotojas, pastaraisiais metais Lietuvoje veikiančiose įmonėse pradėjęs didesnės centralizacijos ir sąnaudų mažinimo procesą bei ėmęsis keisti vadovus. Kaip pastebi investicinės bankininkystės įmonės “Prime Investment” direktorius Darius Saikevičius, ši tendencija išsiplėtė ir į telekomunikacijų, ir į finansų sektorių. Tai „Veidui” patvirtino ir A.Šikšta, užsiminęs, kad investavimo laikotarpis baigėsi – dabar prasideda maksimalios grąžos siekimo metas.
“Pasikeitė ekonomikos ciklas, rinkos sąlygos. Kai tarptautinės įmonės atėjo į Lietuvą, rinka dar nebuvo pasidalyta, tad iš vadovų buvo reikalaujama užkariauti kuo didesnę rinkos dalį. Dabar atėjęs metas, kai stebuklų neįvyks: augimo apimtys gana stabilios, niekas nepasitrauks, nenusileis, nebankrutuos. Tarptautinės kompanijos iš vadovų reikalauja maksimalios grąžos, pelno didinimo, o kadangi staigaus augimo nebenumatoma, vadinasi, reikia didinti efektyvumą. Jei negali parduoti daugiau paslaugų, turi mažinti sąnaudas: reikalauti iš tų pačių darbuotojų daugiau ir mokėti mažiau. Manau, vadovui gana sunku pakeisti žaidimo taisykles, kai turėjo savo susiformavusias”, – pokyčius užsienio kapitalo įmonėse aiškina konsultacijų paslaugas teikiančios EKT grupės direktorius Gintas Umbrasas.
Susitelkdami į sąnaudų mažinimą investuotojai bando neatsilikti nuo pasaulinėje rinkoje prasidėjusių didelių pokyčių: finansų ir telekomunikacijų rinka traukiasi, mažėja pelningumas – bankai paskolas dalija vis dar vangiai, o telekomunikacijų srityje matyti perėjimas nuo balso paslaugų prie duomenų siuntimo. Be didelės tarpusavio konkurencijos, šių sektorių įmonėms atsiliepia ir didelis ES reguliavimas. Tad šių pokyčių akivaizdoje įmonės ieško sprendimų, kaip kovoti su mažėjančiu pardavimu, o vienas sprendimų – optimizuoti veiklą. Siekdamos tai įgyvendinti, pagrindinės įmonės ir bando labiau sutelkti savo rankose antrinių įmonių kontrolę.
Lietuvai šis prasidėjęs procesas nežada nieko gero – jis reiškia mažiau investicijų, mažiau sumokėtų mokesčių, mažiau gerai mokamų darbo vietų ir prastėjantį patogumą naudotis pirmo būtinumo paslaugomis. Pavyzdžiui, visi skandinavų bankai jau porą metų uždarinėja klientų aptarnavimo centrus ir mažina darbuotojų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, nuo 2010 m. Lietuvos veikiančiuose bankuose klientų aptarnavimo skyrių sumažėjo beveik dvigubai – nuo 742 iki 387. Tokią tendenciją toli gražu lėmė ne tik dviejų bankų griūtis – skyrių mažėjo beveik visuose bankuose. O darbuotojų gretos bankuose traukiasi ir toliau, pavyzdžiui, per vienus metus SEB neliko 190 darbuotojų, „Danske Bank” – 84, „Swedbank” – 78, „Nordea Bank” – 44. „Omnitel” darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo 683 iki 573.
Susitelkimas į efektyvinimą persikėlė ir į aukščiausio lygio vadovų gretas: vadovų paieškos specialistai „Veidui” prognozuoja, kad pasitraukus A.Daniui „Swedbank” greičiausiai paskirs vieną vadovą visoms Baltijos šalims.
Keičiantis investuotojų strategijai, atėjo kitokių vadovų metas. “Kai atsiranda nauji sprendimai, patys vadovai gali pasijusti nekomfortiškai, pavyzdžiui, kad susiaurėjo atsakomybė. Normalu, kai keičiasi vadovai – nenormalu, kai nesikeičia, neatitinka tos dienos reikalavimų. Jei žiūrėsime į Europos vidurkį, tai 4,7 metų yra efektyviausias vadovo darbo laikotarpis, o Amerikoje – dveji treji metai. Mūsų rinkoje vadovai dirba ilgai, nors rinka per pastaruosius dešimt metų keitėsi įvairiai – ir į vieną, kitą pusę”, – komentuoja vadovų paieškos ir atrankos bendrovės „J.Friisberg&partners” partnerė konsultantė Nijolė Kelpšaitė.
Pasak jos, dabar reikia pokyčių vadovų. Nors G.Umbrasas prieštarauja: dabar paprasčiausiai nebereikia brangių, iššūkius įveikti pratusių asmenybių. „Dabar gali dirbti eiliniai kareiviai, nes nebėra tokių iššūkių kaip anksčiau”, – pabrėžia G.Umbrasas.