Per pastaruosius penkerius metus lietuviškos dėvėtų drabužių parduotuvės kardinaliai pasikeitė. Be to, pastaraisiais mėnesiais viena po kitos duris atveria vintažo stiliaus parduotuvės, skatinančios naują “Remake Fashion” kultūrą.

Praėjusią savaitę Vilniaus dailės akademijos studentai pristatė drabužių, papuošalų ir rankinių kolekciją, sukurtą iš dėvėtų drabužių. Jaunieji dizaineriai parodė, kaip senus drabužius, rastus vadinamuosiuose skudurynuose, galima prikelti naujam gyvenimui. Šia kolekcija jie siunčia žinutę visuomenei, kad antrą kartą naudojant daiktą mažėja vartotojiškumas, taigi prisidedama prie gamtos saugojimo.

Mados ekspertai ir dėvėtų drabužių parduotuvių savininkai pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau pirkėjų, kuriems svarbios etinės problemos. Žinoma, dauguma į skudurynus vis dar eina ieškodami pigesnių drabužių. Kita, ne mažesnė dalis pirkėjų čia užsuka norėdami įsigyti originalų, ne masinės gamybos daiktą. Ypač daug tokių žmonių sulaukia vintažo stiliaus parduotuvės, kurių aplinka primena jaukius stilingus namus arba net savotišką muziejų.

Atgrasaus kvapo, kuris prieš penkerius ir daugiau metų riesdavo nosį visose dėvėtų drabužių parduotuvės, čia taip pat nėra. Tiesa, jo nelikę ir daugelyje skudurynų.

Vilnietė Aušra Mockevičienė sako, kad anksčiau ji net nepraverdavo tokių parduotuvių durų, nes negalėjo pakęsti jų kvapo. Tačiau prieš pusmetį atsitiktinai užsukusi buvo maloniai nustebinta, kad nemalonaus kvapo nėra, drabužiai tvarkingai sukabinti, o pardavėjos paslaugiai padeda išsirinkti tinkamą daiktą. Dabar ji nuolat perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, nes čia ne tik pigiau, bet ir galima rasti net geresnės kokybės daiktų negu masine, nors ir nauja, produkcija prekiaujančiose parduotuvėse.

Pirkėjų daugiau, bet perkama mažiau

Dėvėtų drabužių parduotuvių tinklo “Pasaulio drabužiai” direktorius Albertas Palskis sako, kad parduotuves daugelis verslininkų atnaujino norėdami pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Ir tai pasiteisino, nes šiandien į tvarkingas parduotuves nesigėdija užsukti net vyrai. “Anksčiau daugelis jų buvo įsitikinę, kad čia lankosi tik vargingai gyvenantys žmonės, todėl pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse ne vienam atrodė žemas lygis. Šiandien mūsų nuolatiniai klientai – net televizijos laidų vedėjai, dainininkai”, – tvirtina A.Palskis.

Verslininkas pastebi, kad nors pirkėjų tokios parduotuvės sulaukia daugiau, pinigų jose išleidžiama mažiau negu prieš trejus metus. “Anksčiau pirmą dieną, kai būdavo prekiaujama drabužiais iš naujos siuntos, vienas žmogus įsigydavo prekių už 200–300 Lt. Dabar išleidžia 50–100 Lt. Apyvarta, palyginti su 2008-aisiais, kritusi 30 proc.”, – apgailestauja “Pasaulio drabužių” direktorius.

Septynerius metus dėvėtų drabužių parduotuvėse apsiperkanti Agnė Daujotaitė sako, kad šiuo metu daiktų iš antrų rankų kas mėnesį ji įsigyja ne daugiau kaip už 25 Lt. Tai riba, kurios ji neleidžia sau peržengti. Kaunietė šiose parduotuvėse ieško tik išskirtinių, geros kokybės prekių. Pavyzdžiui, neseniai naują angoros vilnos paltuką be jokių defektų įsigijo vos už tris litus. Tiek pat kainavo ir originalus žymaus drabužių dizainerio korsetas. “Rasti vertingą daiktą “kuistukuose” už porą litų man labai įdomu. Tačiau ne kiekvienas gali apsirengti pigiai ir originaliai. Norint rasti geros kokybės daiktą reikia ne tik nemažai laiko, bet ir išlavintos akies, kad pastebėtum išskirtinį drabužį”, – aiškina A.Daujotaitė.

Tad kaip grybai po lietaus dygstančios vintažo krautuvėlės – puiki alternatyva norintiems įsigyti išskirtinių drabužių pigiau, bet neturintiems laiko kuistis skudurynuose. Nors kainos jose kelis kartus didesnės negu, pavyzdžiui, “Humanos” ar “Pasaulio drabužių” tinklo parduotuvėse, tačiau čia kabo atrinkti tik geros kokybės drabužiai, aksesuarai, batai, rankinės. Galima rasti praėjusio amžiaus septintojo ar aštuntojo dešimtmečio stiliaus daiktų, vardinių šių dienų dizainerių darbų.

Naujų drabužių pardavėjams – ne konkurentai

Vilniaus senamiestyje įsikūrusios “Vintage Boutique” parduotuvėlės savininkė Inga Zakarevičienė sako, kad šiuo metu viena įdomiausių jos turimų prekių – 40 metų senumo “Chanel” rankinė. Ji kainuoja beveik 600 Lt, tačiau lietuviai, pasak moters, jau supranta tokių daiktų vertę. “O tie, kurie stebisi, kodėl originalus švarkelis mūsų parduotuvėje parduodamas už 400 Lt, pasimatavę pakeičia nuomonę”, – tvirtina I.Zakarevičienė ir priduria, kad drabužiai iš garsių dizainerių kolekcijų ne tik išsiskiria audinių kokybe, bet yra ir labai patogūs bei stilingi.

“Pirmą kartą įsigijęs tokį drabužį pas mus ir pajutęs, kuo jis skiriasi nuo masinės gamybos daiktų, vėliau ne vienas pirkėjas ieško išskirtinių ženklų naujų drabužių parduotuvėse. Todėl mūsų parduotuvės ne tik nesudaro joms konkurencijos, bet, atvirkščiai, net padeda”, – mano “Vintage Boutique” savininkė.

Bendrovės “Baltika Lietuva”, kuriai priklauso “Monton”, “Baltman”, Mosaic” ir “Ivo Nikkolo” parduotuvės, direktorė Viktorija Krolytė pritaria, kad vintažinės niekada nenukonkuruos naujų drabužių parduotuvių. “Ieškoti dėvėtų drabužių mažose krautuvėlėse yra gyvenimo būdas. O ypač per išpardavimus žmonės mieliau perka naujus daiktus. Tiesa, tai ta pati drabužių rinka, kurią tenka dalytis, tačiau kuo didesnė ir įvairesnė pasiūla, tuo geriau pirkėjui”, – svarsto V.Krolytė.

Gintarė Kutkienė, parduotuvės “De’Žavu” savininkė, pasakoja, kad vintažo parduotuvių ypač daug Londone. “Nors ten per išpardavimus labai pigiai galima nusipirkti naujų kokybiškų daiktų, tačiau vintažo butikuose žmonės ieško išskirtinių prekių, nes stengiasi susikurti savitą stilių”, – teigia G.Kutkienė ir priduria, kad jos parduotuvėje šiuo metu pirkėjai ypač ieško mokyklinio stiliaus portfelių ir septintojo dešimtmečio delninukių.

Moteris prekes maišais perka iš Anglijos ir paskui atrenka išskirtinius daiktus. Taip pat prekės atkeliauja ir į “Pasaulio drabužių” parduotuves. “Anglų ar airių išmestus daiktus surenka tuo užsiimančios įmonės, supakuoja į maišus, o mes nuperkame. Vienas maišas kainuoja 5–6 Lt”, – pasakoja A.Palskis.

Nemažai dėvėtų drabužių parduotuvių šiandien dirba komiso pagrindais. Štai I.Zakarevičienės parduotuvėje daugelis daiktų atsiųsti užsienyje gyvenančių lietuvių. Kitus atneša vilniečiai. Taip pat prekės atkeliauja ir į Editos Petruitienės parduotuvę “Retro vintage”. Tiesa, moteris dar ir pati vyksta į Londono parduotuves bei turgavietes ieškoti įdomesnių daiktų.

Daiktai, turintys istoriją, – įdomesni

Visos “Veido” kalbintos komiso pagrindais dirbančių parduotuvėlių savininkės tvirtina, kad per pastaruosius dvejus metus pasikeitė ir jų klientai. “Anksčiau vieni daiktų parduoti nenešdavo, nes jautė gėdą, kitiems buvo gaila atsisveikinti su drabužiais, nors šie jau ne vienus metus būdavo nenešiojami. Dabar žmonės supranta, kad išsivalyti spintas naudinga ir prasminga pratęsti daikto gyvenimą”, – sako E.Petruitienė.

Taip jos parduotuvės vitrinoje atsirado 1928 m. pagaminti aksominiai bateliai, biseriu siuvinėtų retro stiliaus palaidinių ir daug nė karto nedėvėtų drabužių. O senuose drabužiuose liekanti buvusio savininko energija, vintažo stiliaus mėgėjų, moters nuomone, neturėtų gąsdinti. Juk kiekvienas žmogus pajunta, ar tas daiktas jam limpa, ar ne.

G.Kutkienės nuomone, daiktai, turintys istoriją, yra kur kas įdomesni negu nauji. “Prisilietusi prie seno drabužio, mintyse įsivaizduoju, kas jį galėjo dėvėti, kaip atrodė tas žmogus, ką mėgo. Ypač fantaziją skatina drabužių kišenėse rastos įvairios smulkmenos. Esu radusi 1985 m. kvietimą į vestuves, vizitinę kortelę, veidrodėlį, visai nurašytą pieštuką”, – pasakoja “De’Žavu” savininkė ir priduria, kad Vilniuje tokių krautuvėlių galėtų būti dar daugiau, nes jos suteikia Senamiesčiui jaukumo, kuria ypatingą aurą.