"Veido" archyvas

Singapūras – didžiulis dangoraižių miestas, kuriame susilieja Kinijos, Malaizijos ir Indijos kultūros

Į dangų smingantys milžiniški dangoraižiai, sterili didmiesčio švara, kondicionuojamos gatvės, tautų knibždėlynas ir patys keisčiausi įstatymai – tai tik maža dalis to, kuo nustebina Singapūras.

“Tai daugiau nei paprastas Azijos didmiestis”, – Singapūrą apibūdina ten keliavę turistai. Atvykėlius miestas sužavi visame pasaulyje garsėjančiomis didžiulėmis meno galerijomis, užburia įspūdingais menų festivaliais, neįtikėtinai turtingais muziejais, pedantiškai sutvarkytais parkais, kuriuose galima leistis į naktinius safarius, grožėtis tobulais bonsų sodais ar tiesiog apsistoti su palapinėmis. Be abejo, dalis keliautojų nepraleidžia progos apsilankyti milžiniškuose, ištisus kvartalus užimančiuose prekybos ir lošimo namų kompleksuose ar pramogų saloje.

Dažna lietuvių kelionių agentūra kelionę į Singapūrą siūlo kartu su kelione į Malaiziją, Tailandą ar turistų mėgstama Balio salą. Tokios kelionės kainuoja nuo 7 tūkst. Lt, tačiau Singapūrui skiriama itin mažai laiko – vos pora dienų. Tad geriausia keliauti savarankiškai ir niekur neskubant, kiek širdis geidžia, klaidžioti įdomaus miesto gatvėmis, juolab kad lėktuvo bilietai kainuos perpus mažiau, o apsistoti galima pigiuose nakvynės namuose ar www.couchsurfing.org puslapyje susirasti šeimą, kurios namuose galima apsistoti visiškai nemokamai, tačiau reikia nepamiršti, kad ir patiems gali tekti priimti keliautojus.

Puikiai numatyta ateitis

Priminsime, kad, įvairių istorinių šaltinių teigimu, salose, kuriose įsikūręs Singapūras, žmonės gyveno ir prieš tris tūkstančius metų, o iki XV a. čia buvęs Temaseko miestas žinomas kaip jūrų uostas ir prekybinis centras.

Šiuolaikinis Singapūras savo metus skaičiuoja nuo XIX a. pradžios, kai salose išlipęs britas Thomas Stamfordas Rafflesas nusprendė, kad čia strategiškai patogi vieta dar vienam Didžiosios Britanijos uostui įsteigti. Britai į malajų gyvenamas vietas pritraukė kinų ir indų, kurie dirbo pačius sunkiausius darbus. 1963 m. Singapūras atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos ir puolė į Malaizijos glėbį, tačiau prasidėjus kinų ir malajų nesutarimams po kelerių metų pasitraukė iš šios sąjungos.

Singapūro miesto įkūrėjo intuicija neapgavo, šiandien Singapūras yra viena labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Pietryčių Azijos šalių, kurią aplanko vos ne dvigubai daugiau turistų, nei čia gyvena žmonių.

Keliautojui Nerijui Lamanauskui, kelionės aplink pasaulį metu aplankiusiam 18 šalių, Singapūras padarė bene didžiausią įspūdį. “Prieš 50 metų Singapūras buvo atsilikęs, kaip ir aplinkinės šalys, tačiau per tuos metus padarė tokį šuolį, taip išsivystė, kad primena Vieną ar Stokholmą”, – pasakoja pašnekovas.

Tokiai nuomonei pritaria ir menininkė Rūta Eidukaitytė, kuri keliaudama su šeima po Pietų Aziją užsuko ir į Singapūrą. “Singapūras panašus į Europos miestus savo šiuolaikiškumu, kultūrine aplinka ir kainomis”, – pastebėjo R.Eidukaitytė.

Kultūrų sintezė

Singapūrą galima apžiūrėti keliais būdais: laiveliu plaukiant upe atsiveria milžiniškų dangoraižių panorama, pakilus apžvalgos ratu galima žvilgtelėti į žmonių knibždėlyną iš aukštai, tačiau įdomiausia žingsniuoti pėstute istoriniais kvartalais ir mėgautis netikėtai apstulbinančiais kontrastais. “Singapūras – kultūrų maišalynė. Reikia pasivaikščioti ir tai pajusti. Vienas kvartalas indų, čia indiški restoranėliai, indiški patiekalai, skamba indiška muzika, pereini į kitą kvartalą – o ten jau viskas kitaip…” – įspūdžiais dalijasi ponia Rūta.

Toks padalijimas į kvartalus pagal etnines gyventojų grupes išliko nuo pat miesto įkūrimo. Tad tik pasukus už pastato kampo galima netikėtai atsidurti kinų, musulmonų ar indų kvartale ir grožėtis šiems regionams būdingomis spalvomis, žmonių klegesiu ar pastatais.

Tarkime, indų kvartale verta stabtelėti prie puošnios margaspalvės induistų Sri Mariamman šventyklos, o štai kinų kvartale – pasigrožėti pagodos formos bokštais, budistų šventyklomis ir auksine, net 420 kg sveriančia Budos statula, paklaidžioti po turgų, kuriame galima ir suvenyrų įsigyti, ir nusifotografuoti šalia kalnų džiovintų šikšnosparnių, gyvačių ar skorpionų. Musulmonų kvartale įdomu apžiūrėti grakščią mečetę. Atskirai verta paminėti Kwan Im Thong Hood Cho budistų šventyklą. Pasakojama, kad čia sugalvoti norai išsipildo, tačiau šventykla įdomi ne tik dėl šios legendos – akį veria nuostabūs ornamentai ir rytietiški spalvų deriniai. Kvapą gniaužia ir XIX a. Šv. Andriaus katedra, kurios fasadas išdabintas kriauklėmis.

Apskritai mieste begalė vietų, kur galima akis paganyti: stebina šalia stiklinių didingų bokštų jaukiai prigludę šimtmečio senumo keliaaukščiai namai, rodos, netikėtai pėsčiųjų minioje išdygusios žmogaus dydžio skulptūrų grupės – į vandenį šokantys vaikai, britas, besišnekučiuojantis su kinu ir indu, bei kitos. Verta įsiamžinti ir šalia išdidžios pozos miesto įkūrėjo Th.Stamfordo Raffleso statulos ar prie miesto simboliu vadinamo liūto žuvies kūnu, mat Singapūro pavadinimas reiškia Liūtų miestas. Šiuolaikinės architektūros mėgėjas tikrai stabtelės prie Esplanade teatro pastato, vadinamo durijumi, mat jis labai panašus į šį dygliuotą vaisių.

Menas, gamta ir pramogos – visiems

Net ir pasitaikius lietingai dienai neverta nukabinti nosies – tokia diena itin tinkama muziejų lankymui, tereikia apsispręsti, ar labiau norėtųsi į Azijos civilizacijų muziejų, ar į Nacionalinį Singapūro muziejų, ar paklaidžioti Dailės muziejaus salėmis. Meno gerbėjai, atvykę Singapūro meno festivalio metu, bus tikrai nustebinti – daugybė renginių šokio, teatro, muzikos, vizualinių menų mėgėjams. Svarbu, kad nemaža dalis renginių – nemokami.

"Veido" archyvas

Na, o pasisotinus miesto malonumais galima pasirinkti poilsį viename iš daugybės parkų: klaidžioti po įspūdingą zoologijos sodą, kuriame kiekvienam gyvūnui sudaroma jam įprasta aplinka. Dar labiau gyvūnų mylėtojus nustebins naktinis safaris: žingsniuojant dirbtinių džiunglių takeliais galima stebėti naktinį gyvūnų gyvenimą – ne tik naktinių paukščių ar vabzdžių, bet ir, rodos, laisvai grobio ieškančių liūtų, besiganančių dramblių ar begemotų.

Paplūdimių mėgėjai gali pasilepinti Sentosos saloje, kurioje įdomu užsukti į delfinariumą ar apsilankyti Jūrų muziejuje ir pasivaikščioti povandeniniame pasaulyje stikliniu vamzdžiu. Tokios pramogos labai patinka vaikams, tačiau jei to mažiesiems keliautojams pasirodys maža – teks pasukti į karuselių karalystę.

Tobula švara ir drakoniški įstatymai

Beje, Singapūras, ko gero, vienintelė Azijos šalis, kurioje maistą drąsiai galima pirkti gatvėje ir nebijoti apsinuodyti. Singapūro maisto turgeliai tarp viso pasaulio gurmanų garsėja kaip vieta, kurioje už itin mažą kainą galima mėgautis fantastiškais skonių ir kvapų deriniais. “Tautų bei kultūrų įvairovė tikriausiai ir sukūrė tą tokį skanų maistą”, – svarsto N.Lamanauskas. Pasirodo, už šešis litus čia galima sukirsti didžiulę porciją keptų aštrokų daržovių su įvairiausiais pagardais.

Būtina paminėti ir tai, kad Singapūras skelbiasi esąs švariausias pasaulio miestas, stebinantis atvykėlius steriliomis didmiesčio gatvėmis ir išblizgintu oro uostu. Pasak dailininkės Rūtos, miesto gatvės iš tiesų tokios švarios, kad vaikai vaikščiojo basi, tačiau keliautoja atvyko autobusu ir matė kitokį miesto veidą, retai parodomą turistams, – purviną autobusų stotį, elgetas aplink ją.

Na, o tokia preciziška švara pasiekta drakoniškomis baudomis ir įstatymais. Pravartu žinoti, kad ne vietoje numetus šiukšlę, ne vietoje pervažiavus dviračiu, ką jau kalbėti apie spjaudymąsi ar kramtomosios gumos žiaumojimą, gresia tūkstantinės baudos. Na, o už grafičių paišymą gresia nuplakimas lazda ir keli mėnesiai kalėjime. Tai pernai savo kailiu patyrė šveicaras Oliveris Frickeris, kai buvo pagautas terliojantis traukinio vagoną.

Kai kurie įstatymai keliautojus glumina. Štai Rūtos šeimos nepriėmė nė į vienus nakvynės namus, mat pastato pirmame aukšte pardavinėjamas alkoholis, tad vaikams čia ne vieta. Linksmybių ištroškusiems klientams naktinių klubų ir barų durys bus užtrenktos prieš pat nosį, jei šie neįrodys, kad jų amžius jau tinkamas lankytis tokiose įstaigose.