K.Eidukonis

Naujoji Lietuvos valdžia dažnai ir garsiai sako, kad rimtai kovos su emigracija. Bet norint ją sumažinti, reikia suprasti gilumines jos priežastis ir tik tuomet imtis „gydymo“, o ne kovoti tik su simptomais.

Ats. plk. lt. Kęstutis EIDUKONIS, verslo konsultantas, PLB Ekonomikos komisijos narys

Emigracija – tik simptomas

Klausimas: kodėl žmonės apleidžia savo tėvynę, savo šaknis, savo gimines, draugus ir visa tai, kas jiems yra miela?

Į emigracijos priežastis reikia žiūrėti ne po vieną atskirai, o kompleksiškai. Sidabrinės kulkos, vienu šūviu išspręsiančios visas problemas, nėra. Visas jas reikės spręsti kartu, nes jos yra susijusios tarpusavyje. Kitaip rezultatų nebus.

Taigi, žvilgtelėkime į priežastis:

1. Silpnoka ekonomika. Lietuva ženkliai atsilikusi, atlyginimai nedideli, o ir gerų darbų trūksta. Kai yra didelė darbo pasiūla, o darbuotojų trūksta, tuomet algos kyla. Darbų mažai, o priežastis – mokesčių sistema.

2. Mokesčių sistema smaugia verslą. Ypač smulkųjį, iš kurio atima kapitalą, kurį turėdama, maža įmonė galėtų daugiau mokėti darbininkams ir daugiau jų samdyti bei plėstis. Kiek teko matyti, smulkiouse versluose valdžiai atitenka keturis kartus daugiau, negu gauna darbininkai. Ir dešimt kartų daugiau, negu gauna savininkas. Įmonei uždirbus iš viso 100 eurų, valdžiai atiduodama tarp 75 ir 85 eurų. Iš kur tuomet kelti algas, dalintis pelną, samdyti naujus darbuotojus? Valdžia aiškina, kad negali mažinti mokesčių.

3. Valdžios aparatas per didelis. Valdžios išlaidos didelės, o sumažinus mokesčius, atsirastų „skylė“. Tačiau valdžios aparatą būtina mažinti. Tai sunkus darbas, nes visi yra įpratę ką nors iš valdžios gauti. Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos gali ir turi daryti valdžia. Bet manau, kad sumažinus darbuotojų skaičių, panaikinus kai kurias nereikalingas funkcijas, pardavus Vilniaus senamiestyje esančius gražius prabangius pastatus ir tt., galėtume tikrai sumažinti valdžios išlaidas. O tada – netgi pakelti atlyginimus gerai dirbantiems valdžios aparato darbuotojams.

Bet to nedaroma, nes per daug skirtingų interesų, valdžia tam priešinasi, ir niekas nesiima šio nepopuliaraus darbo. Tai susiję ir su dar vienu aspektu – korupcija.

4. Korupcija. Valdžia labai dažnai „sugyvena“ su korupcija: korumpuoti tarnautojai nebaudžiami arba baudžiami tik dėl akių. Atleisti iš vieno valdiško darbo, po kelių savaičių jau dirba kitame. Toks yra švogerių ir giminių kraštas.

5.  Valdžios ir darbdavių požiūris ir elgesy su tarnautojais. Esu ne kartą girdėjęs frazę „jei naptinka,  išeik, nes šimtai kitų laukia už durų.“ Tai labai susiję su aukščiau išvardintomis priežastimis: pinigų stygiumi, per mažai darbų ir tt. Vis dėlto toks požiūris neteisingas, nes norint išlaikyti gerus darbuotojus, reikia nemažai pasistengti, o už durų nelaukia šimtai gerų specialistų.

6.  Teisė ir teisingumas. Daugelis šiais dalykais yra labai nusivylę, nes mato, kaip turtingi ir įtakingi žmonės be skrupulų išnaudoja sistemą ir nenukenčia, o paprastas žmogus, neturintis pinigų ar įtakingų giminių, teisingumo sulaukia ne visada.

7. Informacinis karas arba dezinformacija. Mūsų kaimynai visas išvardintas bėdas išnaudoja tautos moralės ir pasitikėjimo valdžia mažinimui. Noriu pabrėžti, kad problemos egzistuoja, bet jų nėra tiek daug, kiek kartais sakoma. Turime ir daug gerų pavyzdžių, puikių valstybės tarnautojų. Deja, apie juos išgirsi retai, nes tai nenaudinga mūsų kaimynams.

8. Tautos moralė. Tai kova už sąžiningumą, dvasines vertybes, patriotiškumo ugdymą ir prieš alkoholizmą bei narkotikus. jei neturėsime šių ypatybių, neįveiksime ir kitų kliūčių.

9. Vienybė. Būtina vienyti visus lietuvius: vietinius, išeiviją – dipukus, „trečiabangius.“ Reikia visus sutelkti siekiant bendrų tikslų.

Negalima pasirinkti tik vieno ar kito aukščiau išvardinto punkto, nes po vieną jie neveikia. Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai yra pasiruošę dirbti kartu su Lietuvos valdžios institucijomis.