Šeštadienį Turkijoje prasidėjęs 16-asis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuriame dalyvauja 24 komandos. D grupėje ketvirtadienį Lietuvos rinktinė 84:66 nugalėjo Libano krepšininkus ir pirmąjį etapą baigė be pralaimėjimų.

Scanpix

Grupės nugalėtojos titulą jau anksčiau užsitikrinusiai mūsų šalies komandai (5 pergalės /0 pralaimėjimų) Renaldas Seibutis pelnė 17 taškų, Martynas Gecevičius – 16, Tomas Delininkaitis – 11, Linas Kleiza – 10. Ketvirtajame kėlinyje lietuviai dar labiau padidino savo pranašumą ir šventė užtikrintą pergalę. Aštuntfinalyje antradienį (rugsėjo 7 d.) lietuviai žais su ketvirtąją vietą C grupėje užėmusiais Kinijos krepšininkais.

Pasaulio čempionate dalyvauja 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes. Į atkrentamąsias varžybas pateks po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate dalyvauja trečiąjį kartą. 1998 ir 2006 metų planetos pirmenybėse lietuviai buvo septinti.

Kas galėjo tuo patikėti? Tuo, kad rinktinei atsisakius atstovauti beveik visiems mūsų krepšinio grandams, o keliems žaidėjams patyrus traumas, mūsų rinktinė pasaulio krepšinio čempionato grupėje užims pirmąją vietą. Su treneriu Kęstučiu Kemzūra Turkijoje vykstančiame pasaulio čempionate – net šeši debiutantai.

Tačiau ši komanda jau parklupdė pasaulio ir Europos čempionę Ispaniją, o Prancūziją dar ir pažemino. Lietuvos sirgaliams šie žvaigždėmis, išskyrus Liną Kleizą, niekur nelaikomi vaikinai ne tik suteikė džiaugsmingų vakarų, bet ir užgydė pernai Europos čempionate Lenkijoje atsivėrusias kraujuojančias žaizdas. Specialistai jau kalba, kad silpniausia grandis – ne įžaidėjai, dėl kurių visi buvę mūsų rinktinės treneriai verkia nuo 2005-ųjų, o vidurio puolėjai.

Kas atsitiko? Prie rinktinės vairo stojus K. Kemzūrai liovėmės dūsauti, kad po Š. Jasikevičiaus Lietuva nepagimdė nė vieno pasaulinio lygio įžaidėjo, o tiesiog pradėjome žaisti su tais krepšininkais, kuriuos turime ir kurie – o tai, matyt, svarbiausia – gali ir mirti už Lietuvą. Paskutinės pogrupio varžybos su Libanu lietuviams buvo tarsi lengva treniruotė prieš prasidedant patiems svarbiausiems pasaulio čempionato „mūšiams“.

„Lietuvos rytas“ komentuoja:

„Įžaidėjų vaidmenį Turkijoje puikiai atliekantys M. Kalnietis ir T. Delininkaitis buvo ir pernai fiasko patyrusioje rinktinėje. Tačiau ten jiems neleista kovoti, pasakius, kad jie per prasti.
Šiandien jie abu rungtyniauja. Ir dar kaip! M. Kalnietis, sužaidęs sienelę su R. Rubio, taip išmaudė NBA seniai pasirinktą ispanų žvaigždę, kaip niekas jos daugiau gal ir nebeišmaudys. Lietuvos rinktinė Turkijoje ne šiaip žaidžia. Lietuviai rengia gero trilerių režisieriaus su gera trupe pastatytus krepšinio spektaklius, kuriuose NBA ir Eurolygos brangakmeniai – R. Rubio, J. C. Navarro, J. Garbajosa, M. Gasolis, N. Batumas, B. Diaw – paverčiami statistais.

Žinoma, ir dabar atsiras zirziančių, kad tokios pagyros – per ankstyvos, kad Lietuva pasaulio čempionate dar nieko nepasiekė, kad rinktinė dar gal suklups per pirmąsias atkrentamąsias rungtynes. Tikrai, suklupti gali, nes tai – sportas. Krepšinio fiestoje dalyvauja pasaulio geriausi ir joje, jei vertintume tik pagal žaidėjų poziciją ir jų uždirbamus pinigus, kozirių Lietuva neturi.

Dabartinė rinktinė Lietuvos krepšiniui grąžino gerą vardą. Ji patvirtino nematomą lietuvių krepšininkų jėgą, tą gal labiau nugaros smegenimis jaučiamą komandinių veiksmų ekvilibristiką, kuri lemia mūsų pergales. Čia dar svarbu pridurti – ši rinktinė turi nepalaužiamą kovinę dvasią, kuri Lietuvai leido triskart iš eilės nugalėti komandas, prieš mūsiškius pirmavusias net 15–18 taškų skirtumu.

Kas iš Ispanijos yra išplėšęs pergalę, kai ji antrojoje rungtynių dalyje pirmavo 18 taškų? Todėl ši rinktinė jau dabar yra mums svarbus fenomenas. Ne tiek sportine, kiek socialine prasme. Visai Lietuvai iš šių dvylikos vyrų jau dabar yra ko pasimokyti. Nenuleisti rankų – kad ir kaip būtų sunku. Ir nedejuoti, kad varžovas už tave stipresnis.“

„Kauno diena“ praneša:

„Aukos tapo medžiotojais. Lietuvių dalgis šienauja be gailesčio – vakarienei perkrimtusi Galijos gaidį, mūsų rinktinė laimėjo pasaulio krepšinio čempionato grupės varžybas. Kęstučio Kemzūros sukonstruota uždelsti veikimo bomba nesiliauja stebinti pasaulio. Mūsų krepšinio rinktinės užtaiso, pradedančio tiksėti rungtynėms įsivažiavus, kol kas nesugeba perprasti jokie išminuotojai.”

“Sakiau atvirai: nesitikėjau tokių rezultatų”, – be užuolankų pareiškė D grupės varžybas Izmire laimėjusios lietuvių komandos vadovas. Šiandien Lietuvos rinktinė paliks Izmirą ir persikels į Stambulą kaip D grupės nugalėtoja – paskutinis vakarykštis mačas su Libanu neturėjo įtakos turnyro lentelei. Per keturias likusias dienas iki susitikimo su Kinija komanda neleis laiko veltui.

„Aktyvus poilsis, žinoma reikalingas, tik kad nenuvarginant žaidėjų. Seniai čiupinėjome treniruoklius – krepšininkams reikia šitokio krūvio”, – artimiausius planus atskleidė K. Kemzūra.

„Respublika“ rašo:

Komentuodamas mūsų krepšinio rinktinės drąsą Turkijoje, Pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Jovaiša sakė: “Po pirmojo etapo fantastiškas Lietuvos krepšinio rinktinės rezultatas. Nors aš mačiau gerų prošvaisčių rinktinės pasiruošimo etape ir maniau, kad grupėje dėl pirmosios vietos kovosime su ispanais. Dabar pasiektas maksimumas, ką tik buvo galima padaryti. Grupėje iš eilės laimėtos trejos svarbios rungtynės. Kažin ar pasaulio sporto istorijoje dar yra tokių atvejų, kai komanda, pralaimėdama tokiu dideliu taškų skaičiumi, sugeba atitiesti ir nugalėti. O dėl aštuntfinalio su Kinija, matyt, apvaizdas mums pasiuntė tokį morališkai palankų priešininką. Reikia tik susikaupti ir nuolat pirmauti – neleisti kinams įsiveržti į priekį.“

„Vakaro žinios“ skelbia:

„Kol mūsų krepšininkai pagirtinai kovoja Turkijoje, Lietuvoje verda kitokios kovos sporto padangėje. Legendinis sportininkas Šarūnas Marčiulionis negaili kaltinimų Krepšinio federacijai, ši irgi nelieka skolinga. Laikas rietenoms tikrai puikus. Liko lygiai metai iki Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato.

Žodinis konfliktas įsisiūbavo svarbios datos išvakarėse – Pasaulio čempionato metu. Lygiai po metų – rugsėjo 3 d. – Lietuvoje prasidės Europos pirmenybės. Š. Marčiulionis labai abejoja LKF organizuojamo renginio sėkme. “Žinant visą lietuvių švenčių kūrimo istoriją… Buvo ir tūkstantmetis, ir “Vilnius – Europos kultūros sostinė”, statėme stadionus. Duok Dieve, kad krepšinis būtų išimtis”, – “Vakaro žinioms” sakė olimpinis čempionas.

Pasak jo, LKF pernelyg nuolaidžiavo Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padaliniui (“FIBA Europe”). “Buvo galima kiekvieną derybų poziciją pereiti iš naujo. Ten pasikeitė valdžia, atėjo islandas, kuris yra protingas žmogus. Jis supranta, kad šaliai reikia padėti, o ne nurenginėti, tą “FIBA Europe” darė iki šiol. Dabar sutartys pasirašytos, rankos surištos ir lieka vienintelė galimybė – imti pinigus iš Lietuvos biudžeto, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų už šią šventę”, – dėstė Š.Marčiulionis.
Savaitės pradžioje Š.Marčiulionis teigė, jog nerimą kelia 2012 metai, kai reikės pradėti atidavinėti skolas už čempionato organizavimą. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas patikino, kad “apie skolas net kalbėti neverta rodikliais”.

Ateinančiais metais čempionatui organizuoti reikėtų 30 mln. litų. Iš valstybės skirta suma tikriausiai bus mažesnė – 21 mln. “Tai bus pats pigiausias čempionatas, bet nenoriu verkšlenti. Ką darysi, apkarpysime kai kurias programas, tačiau esmė yra dalyvių priėmimas, arenos, viešbučiai”, – tikino M.Balčiūnas.

LKF generalinio sekretoriaus nuomone, čempionatui apskritai ruošiamasi sklandžiai. “Didžiausia problema yra nihilistinės, pagrindo neturinčios vieno mūsų krepšininko kalbos. Konkrečiai – Š.Marčiulionio. Labiausiai trukdo tyčinė dezinformacija. Kalbos apie skolas – tik dar vienas įrodymas, kad jis gyvena kažkokiame tamsiame pasaulyje. Manau, tai bus vienas geriausių kada nors surengtų čempionatų”, – gyrėsi M. Balčiūnas.

“Atrodo, jog tokie konfliktai yra cikliški. 2006 m. Š. Marčiulionis ketino kandidatuoti į “FIBA Europe” prezidento postą, bet nesulaukė paramos iš LKF vadovybės. Paskui prasidėjo federacijos nesutarimai su Algimanto Pavilonio rinktinės rėmimo fondu, administravusiu iš rėmėjų gautas lėšas. Santykių aiškinimasis tuomet užgožė pasirengimą planetos pirmenybėms, kuriose Antano Sireikos treniruojama komanda užėmė septintąją vietą.”

Komentuodamas susidariusią situaciją, buvęs rinktinės treneris Antanas Sireika sakė: “Negaliu įvertinti, kiek užkulisinės kovos paveikė žaidimą 2006 m., bet krepšininkams buvo nemalonu. Dar prieš čempionatą buvo rašomi juodas ir baltas scenarijai. Žaidėjai klausė, kas čia darosi. Tai tikrai nepadėjo sukurti geros atmosferos komandoje.
Man atėjo į galvą mintis, kad šitie skandalai, matyt, turi kažkokį cikliškumą, kartojasi kas keletą metų. Čia daugiau humoras. Iš tiesų nežinau, ar tai atsitiktinumas. Be abejo, skandalai nepadėtų komandai rengtis 2011 m. čempionatui. Daug maloniau, kai visi žiūri į vieną pusę. Gal su laisve įsimetė kažkoks virusas. Baltijos kelio laikais visi buvome vieningi. Atrodė, kad viskas bus puiku, gražiai gyvensime. Bet žmonės tapo pavydūs, gobšūs, pradėjo skaičiuoti kitų pinigus. Nebeliko draugystės, nieko švento, nieko, kuo būtų galima tikėti. Žodžiai, kad krepšinis yra mūsų religija, skamba neįtikinamai. Jie kažkur ore. Nėra gilaus tikėjimo, atsidavimo, geranoriškumo. Visi tai skaičiuoja krepšininkų pinigus, tai priekaištauja, kodėl neatvažiuoja į rinktinę. Krepšininkai juk gyvi žmonės. Kažkodėl įsimetė į mūsų visuomenę virusas – matome tik blogus dalykus, nemokame tikėti“.