Šiemet liepos 15 dieną minėsim vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Žalgirio mūšio  600 metų sukaktį. Valstybinis turizmo departamentas kviečia paminėti šią datą, dar kartą atrasti didybę menančias pilis ir daugiau sužinoti apie Žalgirio mūšio pergalę.

Iki š.m. rugsėjo 26 d. užsiregistravę interneto svetainėje  www.ZalgirioMaratonas.lt maratono dalyviai gali laimėti vertingų prizų. Keliaudami po Lietuvos istoriją menančias vietas, nepamirškite įsiamžinti nurodytose vietovėse, vėliau nuotraukas įkelkite į nurodytą svetainę – nepraleiskite progos laimėti įvairiausių prizų, o gal net būsite tas laimingasis, kuris rudenį laimės egzotišką kelionę dviem asmenims.

! Interneto svetainėje užsiregistravę projekto dalyviai didžiąją dalį objektų galės aplankyti nemokamai arba pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis, pavyzdžiui, apsilankymas Trakų pilyje kainuos tik 6 Lt, o Gedimino pilyje – 2 Lt.

Didybę menančios pilys

■ Vilniaus pilys. Vilnius formavosi kaip didžiulės imperijos sostinė, todėl čia susikūrė neeilinis gynybinių įtvirtinimų kompleksas, o Vilniaus seniūnas Manvydas buvo vienas svarbiausių Žalgirio mūšio vadų. Žalgirio mūšio išvakarėse Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, dabar vadinama Gedimino, ir Žemutinė (Valdovų rūmai) pilys. Žemutinės pilies teritorijoje stovėjo ir svarbiausia Lietuvos katalikų šventovė – Vilniaus katedra, kurioje buvo iškabintos Lietuvos kariuomenei Žalgirio mūšio metu atitekusios kryžiuočių vėliavos. Po 20 metų ši katedra amžino poilsio priglaudė ir Žalgirio mūšio vado Vytauto Didžiojo palaikus. Šiuo metu atstatytuose Valdovų rūmuose įsikūrė Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, kitoje Žemutinės pilies dalyje veikia Lietuvos nacionalinis muziejus, kuriam priklauso ir Aukštutinės pilies bokšte įrengta ekspozicija.

■ Medininkų pilis, stovinti 2 km nuo Baltarusijos sienos, buvo viena iš nedaugelio viduramžių Lietuvos mūrinių pilių ir didžiausia aptvarinė pilis Lietuvoje. Kartu su Vilniaus, Trakų ir Kauno pilimis tai buvo vienas svarbiausių kariuomenės telkimo punktų žygiui į Žalgirio mūšį. Krikštydamas Lietuvą, Jogaila Medininkuose įsteigė vieną pirmųjų Lietuvos parapinių bažnyčių.

"Veido" archyvas

Medininkų pilis – didžiausia mūrinė aptvarinė pilis

■ Trakų pilis. Vytauto tėvonija ir mėgstamiausia rezidencija, kurioje jis nuo 1409 m. iki gyvenimo pabaigos praleisdavo daugiau laiko nei bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje. Trakai viduramžiais buvo tarsi antroji Lietuvos sostinė. Čia stovėjo Pusiasalio ir Salos pilys, ties kuriomis žygiui į Žalgirio mūšį telkėsi Trakų žemės kariai. Beje, Trakai ypatingi tuo, kad čia galima susipažinti su įdomia totorių ir karaimų kultūra – būtent Vytautas prieš 600 metų pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių bei karaimų šeimų apsigyventi Lietuvoje. Totoriai garsėjo narsumu ir drąsą, jie sudarė Vytauto asmeninę sargybą, kartu su Vytautu dalyvavo garsiajame Žalgirio mūšyje. Vaikščiodami siauromis Trakų gatvelėmis atkreipkite dėmesį į neįprastus karaimų namelius – jie stovi galu į gatvę ir turi tris langus: vienas skirtas Dievui, kitas – Vytautui, kuris juos čia atvedė, o trečias – sūnui arba namo šeimininkui. Kai kuriuose namuose jums pasiūlys paragauti nepakartojamo karaimų nacionalinio patiekalo – kibinų.

■ Senųjų Trakų piliavietė. Likus 2 km iki Senųjų Trakų, pasuksite į Vytauto kelią, kuriame išsidėsčiusios aštuonios skulptūrėlės: Petras, Kazimieras, Marija su kūdikiu, Jurgis, “Pabėgimas iš Egipto”, Kęstutis ir Birutė, Kotryna – lyg patikslinančios, kad važiuojate į ypatingą ir didingą vietą. Senųjų Trakų pilis buvo seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, įkurta Gedimino. Iš pradžių ji kūrėsi kaip antroji Lietuvos sostinė, tik vėliau šį vaidmenį perleido naujiesiems Trakams. Ši pilis buvo Žalgirio mūšio vado Vytauto Didžiojo gimtinė. Anksčiau ši pilis buvo mūrinė ir tvirta, tačiau iki mūsų dienų išliko tik po žeme esantys pamatai ir piliavietė, kurioje aplankysite buvusį Benediktinų vienuolyną, pasigrožėsite neogotikinės bažnyčios architektūra.

"Veido" archyvas

Senuosiuose Trakuose buvusi seniausia Lietuvos mūrinė pilis

■ Merkinės pilis – Lietuvos gynybinis centras. Merkinės pilis užėmė ypatingą vietą Nemuno vidurupio gynyboje nuo 1377 m., kai ją ėmė puldinėti kryžiuočiai. 1387 m. Jogailos privilegijoje ji vienintelė vadinama pilimi, tuo tarpu kitos gana svarbios pilys (Nemunaičio, Alytaus, Punios ir Birštono) – tik pilaitėmis. Užkopę į beveik 30 m aukštį apsvaigsite nuo atsiveriančio peizažo grožio: upių tėvo Nemuno ir Merkio santaka, tolėliau vingiuoja Stangės upelis, o kur dar papėdėje įsikūrusios gyvenvietės ir Dzūkijos nacionalinio parko grožis. Tik lipdami į piliakalnį nepamirškite suskaičiuoti laiptelių – sakoma, kad ne visiems pavyksta…

Žvilgsnis nuo piliakalnių

Lietuva nuo seno buvo medinių pilių šalis, tačiau bėgant laikui jos sunyko ir liko tik piliakalniai.

■ Vytauto kalnas Birštone. Birštono pilis buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės sistemos dalis ir vienas iš Vytauto medžioklės dvarų – čia Vytautas iš Trakų atvykdavo su garsiausiais to meto didikais. Sunykus medinei piliai liko tik piliakalnis, vadinamas Vytauto kalnu. Jo apačioje 1998 m. pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklas, skirtas Vytautui Didžiajam. Užlipusius į Vytauto kalną pasitinka ramybė ir piliakalnio papėdėje įspūdingas Nemuno vingis – gal jums pavyks atsakyti, į kurią pusę teka Nemunas? Pasirodo, iki pat XVIII a. niekam nepavyko nupiešti tikslaus šios teritorijos žemėlapio. Ramiai tekėdamas nuo Druskininkų, ties Alytumi upių tėvas pradeda “kvailioti”. Tą pastebėjo dar sėliai: nuo ryto sunkiai plukdę sielius, po kurio laiko grįždavo beveik į tą pačią stovyklavietę. Būdami Birštone būtinai atsigerkite Vytauto kalno ašarėlių – trykštančio “Vytauto” mineralinio vandens.

■ Veliuonos piliakalniai. Veliuonos pilis pastatyta 1291 m. ir 76 metus (iki 1367 m.) buvo svarbiausias lietuvių forpostas kare su kryžiuočiais. Veliuonos piliai kritus, kryžiuočiai laikinai užvaldė jos apylinkes, tačiau po Žalgirio mūšio 1412 m. Vytautas atstatė Veliuonos pilį ir apgynė Lietuvos teises į šią teritoriją. Veliuonos piliakalnį aplankykite tuomet, kai čia vyksta tradicinės šventės, šurmuliuoja šokiai ir dainos, pinami vainikai ir ypač jaučiama didinga lietuvių praeitis… Manoma, kad Veliuonoje po mūšio amžinojo poilsio atgulė kunigaikštis Kęstutis.

■ Birutės kalnas. Vytauto motinos gimtinė ir ginčų su kryžiuočiais objektas Palanga Lietuvos istorijoje išgarsėjo kaip Vytauto Didžiojo motinos Birutės gimtinė. Motinos atminimas nedavė ramybės Vytautui ir Žalgirio mūšio lauke. Jis neužmiršo Vokiečių ordino riterio Markvardo Zalcbacho derybų metu paleistos nepagarbios frazės apie savo motiną. Kai po mūšio šis riteris pateko į Vytauto rankas, kunigaikštis, prisimindamas šį įvykį, įsakė jį nužudyti.

Vytauto Didžiojo pastatyta bažnyčia

Kauno švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia dažnai vadinama tiesiog Vytautine arba Vytauto Didžiojo bažnyčia. Pasak legendos, kovoje su totoriais Vytautui grėsė nelaisvė, tačiau pasirodžiusi švč. Marija jam parodė pabėgimo kelią, todėl Marijos vardu Vytautas ir pavadinęs bažnyčią. Tai viena pirmųjų bažnyčių Kaune ir vienas svarbiausių senamiesčio akcentų. Ją Vytautas statė Žalgirio mūšio išvakarėse, maždaug tuo pačiu metu, kai atstatė ir Kauno pilį bei įkūrė patį Kauno miestą (apie 1404–1408 m.). 1410 m. Kauno pilis tapo vienu iš kariuomenės telkimo punktų žygiui į Prūsiją, o Vytauto bažnyčioje kariai galėjo būti laiminami kovai. Dabar ši bažnyčia mėgstama ir kauniečių, ir miesto svečių. Ją apžiūrėdami atkreipkite dėmesį į pašonėje pritvirtintą liniuotę – ja būdavo matuojama, kiek pakyla Nemunas. Neretai Nemuno upė, buvusi svarbiausiu miesto pirklių keliu, pridarydavo nemažai žalos. Kartais ji pakildavo net 27 metrus, užliedama visą Rotušės aikštę.

Šalia bažnyčios nuo senų laikų buvo įsikūrusi pagrindinė prieplauka, kurios didelėje aikštėje su daugybe pakrauti paruoštų prekių virė pirklių gyvenimas: Nemunu keliavo mediena, druska, vaškas. Atvykę į prieplauką, pirkliai pirmiausia užsukdavo į bažnyčią pasimelsti už kelionę, padėkoti už gražią prekybą. Iki šių dienų išlikę autentiški bažnyčios vitražai, gotikinio stiliaus motyvai.

Pabaisko mūšio laukas – “antrasis Žalgiris”

Pabaiskas – vienintelis Lietuvos miestelis, kurio atsiradimą lėmė šioje vietoje įvykęs mūšis. Miestelis susikūrė aplink mūšio vietoje pastatytą bažnyčią. 1435 m. vykusiame mūšyje Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas sumušė Švitrigailos ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenę. Amžininkai šį mūšį lygino su Žalgiriu. Jame buvo sutriuškinta Žalgirio mūšyje nedalyvavusi livoniškoji Vokiečių ordino šaka. Šiame mūšyje žuvo ir paskutinis iš žymių Žalgirio mūšio vadų Žygimantas Kaributaitis, kuris šį kartą kovėsi Švitrigailos ir kryžiuočių pusėje.

Dėkojame Valstybiniam turizmo departamentui už suteiktą informaciją.