Du kadencijos mėnesius skaičiuojantis Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė įsitikinęs, kad kelio į advokatūrą negalima atverti bet kam. Postas, kurį nedidele balsų persvara užėmė I.Vėgėlė, – vidinių ir išorinių kovų objektas. Neseniai Advokatūros įstatymo pataisomis siekta įteisinti neribotą Advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui. Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad paskubomis priimtos pataisos prieštarautų Konstitucijos ginamai asociacijų laisvei, ir įstatymą vetavo.

I.Vėgėlė nušviečia advokatų darbo profesines problemas.

VEIDAS: O kokias advokatūros problemas ir iššūkius matote jūs?

I.V.: Dauguma problemų jau praeityje – advokatūros administracija, Advokatų taryba yra atsinaujinusios. Reikia užtikrinti skaidrumą, bet svarbu suprasti advokatūros ir advokato funkcijas.

Anksčiau atrodė, kad advokatas yra gynėjas baudžiamajame procese. Žinoma, ši funkcija – esminė advokatūros užduotis, tačiau ši sritis visoje advokatūros veikloje, ko gero, nesudarytų nė pusės. Šiandien advokatas yra teisėjas, verslo ginčai patikimi spręsti arbitražui, o arbitras – advokatas. Jis yra mediatorius, kurio tikslas viską išspręsti ikiteisminėje stadijoje. Jis yra ir teisės normų kūrėjas: šiuolaikiniame pasaulyje be teisininko, be advokato vargiai galima suprasti įstatymo projektą. Beje, advokatas neretai tampa ir psichologu, nes į nelaimę patekusį klientą pirmiausia reikia nuraminti, o tik tada suteikti teisinių patarimų.

O pirminė ir pagrindinė advokatūros funkcija – užtikrinti pasitikėjimą advokatais, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, priežiūra. Taigi advokatūra yra reguliatorius, veiksmų koordinatorius ir šioks toks kontrolierius. Juk advokatu negalima tapti be Lietuvos advokatūros, taip pat kaip ir netekti šio statuso.

Taigi iššūkių čia yra begalė. Pradedant žmogaus teisių apsauga baudžiamajame, civiliniame procese, baigiant, atrodytų, buitiniais, techniniais, bet labai svarbiais dalykais. Pavyzdžiui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – VGTP klausimas: ar advokatai, kurių užmokestis dešimteriopai skiriasi nuo mokamas paslaugas teikiančių advokatų, yra pakankamai kvalifikuoti? Taigi didysis iššūkis ir yra sureguliuoti šiuos dalykus.

VEIDAS: Nors VGTP teikiančių advokatų darbo užmokestis gali būti ir dešimt kartų mažesnis nei mokamų advokatų įkainiai, ar valstybė laiku su jais atsiskaito? Koks jūsų požiūris į VGTP tvarką?

I.V.: Valstybė, anksčiau turėjusi siaubingų skolų advokatams, padarė didelę pažangą. Žinoma, skola liko, bet ji drastiškai sumažėjo. Tikiu, kad kitąmet galėsime kalbėti apie dar geresnį rezultatą ir pasakyti, kad skolų nėra.

Advokatūra stengiasi, kad visi advokatai turėtų bent minimalią reikalingą kvalifikaciją. Tačiau kai darbo užmokestis taip smarkiai skiriasi, VGTP teikiančių advokatų kvalifikacija kelia problemų. Jie negali skirti pakankamai laiko tobulinimuisi, nes turi užsidirbti duonos kąsniui. Taigi įvaizdis, kad advokatai žarsto milijonus, – neteisingas. Žinoma, miestuose tokių yra, bet Lietuvoje jų vienetai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m