Lietuviai vis dažniau renkasi keliones aplink pasaulį, trunkančias ne vieną mėnesį, kartais net ne vienus metus. Taip keliaudami turistai ne tik susipažįsta su egzotiškomis kultūromis, grožisi įspūdingiausiais architektūros ir gamtos paminklais, bet ir patiria tokių nuotykių, kurių, rodos, užtektų visam gyvenimui.

Žmonės visais laikais gaudydavo net menkiausias žinias apie keliautojus ir jų naujai atrastus kraštus, ypatingo dėmesio sulaukdavo avantiūristai, metę iššūkį pasauliui bei patys sau ir patraukę į gyvenimo kelionę aplink Žemės rutulį. Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų technonologijų amžiuje keliauti aplink pasaulį tapo įmanoma kiekvienam, norinčiam pasijusti Ferdinandu Magelanu.
Tokios kelionės vis dar kaitina žmonių vaizduotę, tad neretai vaizduojamos kaip tikras iššūkis, kupinas pavojų, ir yra palydimos triukšmingų reklaminių kampanijų. Tačiau, pasak buriuotojo Andriaus Varno, kuris jachta “Ragainė II” per dvejus metus apiplaukė Žemės rutulį, kelionė aplink pasaulį nėra iššūkis – tai tiesiog gyvenimo būdas.
Ne dėl žinomumo ir garbės į žygį aplink pasaulį leidosi ir Vida Preikšaitė bei Gintautas Levišauskas, per metus važiuote ir skriste apsukę ratą aplink Žemę.
Verta paminėti, kad įspūdingos sumos norint keliauti aplink pasaulį nereikia. Štai A.Varnas ir jo įgula mėnesį išsiversdavo su 500 eurų, o Vida ir Gintautas aplink pasaulį apkeliavo, vienam žmogui per dieną skirdami po 90 Lt, įskaitant maistą, bilietus, draudimus, visus skrydžius. Iš viso apie 70 tūkst. Lt per metus dviem žmonėms. Taip pigiai Lietuvoje nepagyvensi – lyg susitarę kartoja pašnekovai.

Aplink pasaulį per 374 dienas

Taigi keliauti aplink pasaulį apsisprendę Vida ir Gintautas pradėjo nuo Rusijos. Keliautojai aplankė Sankt Peterburgą, Maskvą, pasuko į Sibiro platumas, stabtelėjo prie Baikalo, bastėsi po Mongolijos stepes, stebėjosi Kinijos knibždėlynu, keliaudami po Vietnamą mirko lietuje, Laose ir apskritai visoje Pietryčių Azijoje džiaugėsi žmonių nuoširdumu ir šypsenomis, Naujoji Zelandija juos sužavėjo švara, Australija – gamtos grožiu ir egzotika, JAV – mažais išpuoselėtais gamtos lopinėliais. Na, o iš lėktuvo išvydę Europą, klajūnai apsidžiaugė, lyg jau būtų grįžę namo.
Didelius atstumus lietuviai įveikdavo autobusais ir traukiniais, nepraleido progos važiuoti ir garsiuoju Transsibiro traukiniu, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje nuomojosi kemperius, JAV nusipirko namelį ant ratų, kurį kelionės pabaigoje paaukojo organizacijai, besirūpinančiai vėžiu sergančiais vaikais. Na, o vandenynus įveikdavo patogiai įsitaisę lėktuvo krėsle.
Kad ir daug šalių apkeliavo, ypatingų sunkumų ir pavojų mūsų pašnekovai nepatyrė, bene pats pavojingiausias nuotykis – plaukimas mažu laiveliu Indonezijos salyne, kai teko stebėti įdomų gamtos reiškinį. “Susidūrė dvi srovės – potvynio ir atoslūgio. Mes nebuvome to matę, tad atrodė gana šiurpiai. Priešakyje kunkuliuoja vandens kalnas, kuris tiesiog stovi vienoje vietoje ir nejuda. Supranti, kad kažkas vyksta. Tėškiesi į jį ir pastebi, kad ten yra sūkuriai, didesni už patį laivuką, kuris nuskęstų, ir niekas net neprisimintų”, – nepamirštamu įspūdžiu dalijasi Gintautas. Dabar abiem keliautojams šypseną kelia ir Vidos akistata su laukine meška viename JAV nacionaliniame parke.
Nors visose aplankytose šalyse gausu kultūrinių ir gamtos paminklų, kurių lietuviai stengdavosi nepraleisti, tačiau didžiausią įspūdį padarė Mongolija. Ši šalis užburia laukine, žmogaus nepaliesta gamta: nuostabiais kalnais, stepių ir Gobio dykumos platybe, vienu skaidriausių ežerų pasaulyje, švariu oru. Bekraštėmis stepėmis pro apstulbusius keliautojus vis dar dunda pusiau laukinių ir laukinių arklių bandos. Čia vis dar galioja senas kaip pasaulis svetingumo įstatymas – priglausti klajūną. Jei keliaujant per šią šalį prisireikia nakvynės, tai galima užeiti pas bet kokį žmogų – jis priims, pavalgydins, duos užsikloti.
Kas pasikeitė po kelionės? “Dabar daug ramiau reaguoji į gyvenimo iššūkius, nusivylimus ar nuoskaudas, nesinervini dėl smulkmenų. 374 dienas būdamas su vienu žmogumi, supranti, kad tau to ir tereikia, o kas yra aplinkoje – tai tik detalės”, – sako Gintautas.
Pasak keliautojų, dabar jie kitaip suvokia ir pasaulio dydį: viena vertus, atstumai atrodo mažesni, kita vertus, atsirado tokių vietų, kurių net neįsivaizdavo egzistuojant, taigi pasaulis praplatėjo. “Iš tiesų pasaulis nuostabus, ir tiek daug puikių žmonių sutikome”, – šypsodamasi sako Vida.

Pasibalnoję bangas ir pasikinkę vėją

Kapitonas A.Varnas dvejus metus trukusią kelionę jachta “Ragainė II” pradėjo Minijos jachtų prieplaukoje – visų pirma patraukė link Ispanijos, kur prisidėjo dukra Rasa su draugu basku Egoi Urquiza, tada visi kartu skrodė Atlanto vandenyno bangas, perplaukė Panamos kanalą, paviešėję įvairiose pakeliui esančiose salose, per Ramųjį vandenyną patraukė link Australijos krantų, iš ten – link Indonezijos salynų ir Pietryčių Azijos, įveikę Indijos vandenyną perplaukė Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Na, o iš Viduržemio jūros telieka perplaukti Gibraltaro sąsiaurį, keletą jūrų, ir štai jau gimtieji krantai. Keliautojai aplankė 33 šalis, neskaitant Europos Sąjungos šalių, tačiau kapitonas sako, kad neįmanoma pamatyti pasaulio per dvejus metus, – tai tik trumpas pasižvalgymas.
Nors keliautojai plaukė nuo salos prie salos, nuo šalies prie šalies, vis dėlto egzotiškų ir nematytų šalių lankymas nebuvo svarbiausias dalykas. “Man kelionės pagrindą sudarė žmonės ir buriuotojų bendruomenė. Mes nelėkėme per pasaulį, mes bendravome”, – teigia A.Varnas.
Plaukdamas jachta niekada nesijauti vienišas, net, rodos, bekraščiame vandenyne, nes visi buriuotojai nuolat bendrauja tarpusavyje. Jachtose įrengtas radijo ryšys, kuriuo kiekvieną dieną vieną ar keletą kartų susijungia ir pasidalija informacija apie vėją, praneša, ar neturi problemų dėl sveikatos, ar neištiko kokios nors nelaimės, vieni kitų pasiklausia, ar niekam nereikia pagalbos. Pasak A.Varno, patarimų visada sulauksi ir iš prabangia jachta plaukiančio milijonieriaus, ir iš varganu laiveliu buriuojančio mūrininko.
Buriuotojai linkę kaip įmanoma vienas kitam padėti, pavyzdžiui, vieno amerikiečio, plaukiančio su dviem vaikais, penkerių metų sūnus netyčia prarijo vieno dolerio monetą. Išsigandęs tėvas radijo ryšiu paprašė patarimų, ką daryti. Sujudo sukruto visos jachtos, esančios Indijos vandenyne, kol atsirado gydytojas, kuris patarė, kaip elgtis esant tokiai situacijai.

Gyvenimas jachtose

“Jaunimas aplink pasaulį keliauja su kuprine ant pečių, o senjorai, vyresni žmonės, plaukia jachtomis”, – šypsosi buriuotojas.
Pasaulyje įprasta, kad žmonės išeina į pensiją, sukaupia didesnį ar mažesnį kiekį pinigų arba parduoda turtą, nusiperka jachtą ir keliauja po pasaulį. Lietuviai sutiko ir susipažino su įvairių šalių piliečiais, daugelis iš jų tapo gerais draugais. Kai kurių buriuotojų gyvenimo istorijos vertos ir visos knygos. Štai, pavyzdžiui, švedas jau dvylika metų plaukia jachta aplink pasaulį ir slaugo žmoną, sergančią Alzheimerio liga. Paklaustas, gal moteriai geriau būtų ligoninėje, vyras atsako paprastai, kad jie jau penkiasdešimt metų kartu, jis nenori palikti žmonos, o ir be jachtos negali, tai ir keliauja kartu. Kitas sutiktas buriuotojas, australas, išėjęs į pensiją, pardavė namą ir gyvena jachtoje klajodamas po pasaulį – toks gyvenimo būdas leidžia jam jaustis jaunesniam.
A.Varną labiausiai sužavėjo Pietryčių Azija, Indonezija, Malaizija, Tailandas, šiaurinė Australijos dalis. Šios šalys pasižymi puikiu klimatu, unikalia laukine gamta, draugiškais žmonėmis. “Ten tikras rojus, į kurį ir dabar norėtųsi grįžti”, – teigia buriuotojas.
Indonezijos salynuose keliautojus stebino vietinių žmonių reakcija į atklydėlius, ypač į šviesiaplaukę Rūtą. A.Varnas svarsto, kad gal tai buvo pirmoji jachta, atklydusi prie salų, o gal tiesiog jo dukra buvo pirmoji šviesiaplaukė moteris, įžengusi į krantą. Vietinės moterys prašydavo leisti pačiupinėti, kad įsitikintų, ar tai tikrai yra balti plaukai.
Dvejus metus trukusi kelionė baigėsi be jokių nesklandumų ir be didesnių jachtos gedimų, tačiau nemalonių jausmų kapitonui iki šiol kelia radikalaus islamo šalys – Jemenas, Sudanas ir kitos, kuriose į buriuotojus žiūrima kaip į melžiamas karves, nuolat reikalaujama pinigų.

“Jaunimas aplink pasaulį keliauja su kuprine ant pečių, o senjorai, vyresni žmonės, plaukia jachtomis”, – sako A.Varnas

Kelionėse didžiausią įspūdį daro egzotiškos šalys

Vidą ir Gintautą sužavėjo bekraštė Gobio dykuma

Pietryčių Azijoje keliautojus džiugina žmonių nuoširdumas ir nuostabi gamta

Box
Keli faktai apie keliones aplink Žemę
Ferdinando Magelano ekspedicijos nariai pirmieji 1519–1522 m. apkeliavo visą Žemės rutulį. F.Magelanas kelionės metu žuvo.
Wiley Postas 1933 m. pirmasis vienas lėktuvu apskriejo pasaulį.
1961 m. Jurijus Gagarinas pirmasis kosminiu laivu apskriejo Žemę.
2002 m. Steve’as Fossettas pirmasis be sustojimo ir bendrakeleivių oro balionu apskrido Žemės rutulį.