Lietuvos vartotojų institutas mano, kad turizmo paslaugų vartotojai šalyje yra neapginti dėl turizmo rinkos priežiūros stokos, netobulo jų teisių, kai įmonės bankrutuoja ar tampa nemokiomis, reglamentavimo bei besiklostančių liberalių politinių nuostatų vartotojų atžvilgiu.

Turizmo paslaugos yra ypatingos – už jas sumokama iš anksto dar šių paslaugų nesuteikus, vartotojas joms paprastai skiria savo sunkiai uždirbtus pinigus. Europos Sąjungos teisė bei Europos teisingumo teismo sprendimai įtvirtina nuostatas, kad šalys narės privalo sukurti tokią teisinę sistemą, kuri garantuotų, jog įmonių bankroto, nemokumo atvejais vartotojams būtų sugrąžinti visi už turizmo paslaugą sumokėti pinigai. Lietuva vartotojams tokių teisinių galimybių nėra sudariusi. Novus Orbis bankroto atveju, vartotojai atgavo tik 30-40 proc. sumokėtų už paslaugą pinigų.

Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, didesnė dalis ES valstybių yra įkūrusios specialius kelionių garantijų fondus, kuriuose turizmo paslaugų teikėjų sukauptos lėšos yra naudojamos bankroto, nemokumo ar neįvykusios kelionės atvejais. Lietuvoje šiuo metu galiojantis Turizmo įstatymo 7 str. numato, kad kelionių garantijų fondą savo kasmetiniais įnašais kaupia kelionių organizatoriai savanoriškumo pagrindu. Vyriausybė Valstybiniam turizmo departamentui buvo pavedusi inicijuoti Kelionių garantijų fondo įsteigimą. Pažymėtina, kad iki šiol toks fondas nėra įsteigtas. Turizmo įstatymo projekto nauja redakcija, kuri yra pateikta Seimui, jau net ir tokio fondo nebenumato.

Dabartiniame Turizmo įstatyme įtvirtinta laidavimo draudimo sistema nėra efektyvi, kas reiškia, kad įmonei bankrutavus ar tapus nemokia, vartotojai neatgauna visų už turizmo paslaugą sumokėtų pinigų. Seimo nariai D. Barakauskas ir V.Bacevičius yra net pateikę pasiūlymą pakeisti Turizmo įstatymą taip, kad kai kurios įmonės būtų apskritai atleistos nuo laidavimo draudimo. Ekonomikos komitetas, Lietuvos turizmo asociacijos pasiūlymu, svarstydamas naują Turizmo įstatymo projektą, pritarė, kad laidavimo draudimo suma būtų skaičiuojama ne nuo įmonės įplaukų, o tik nuo iš organizuotos kelionės gautų pajamų, t.y. būtų kaip galima mažesnė. Tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik susilpnins turizmo paslaugų vartotojų teises, tačiau padarys juos bejėgiais veikėjais turizmo paslaugų rinkoje, įmonėms bankrutavus ar tapus nemokiomis.

Lietuvos vartotojų instituto nuomone, turizmo rinka stokoja atsakingos priežiūros. Štai šiuo metu dalis Star Holidays laidavimo draudimo jau panaudota parvežant turistus į Lietuvą. Kaip žinia, laidavimo draudimą galima panaudoti tik įmonei bankrutavus, tapus nemokia ar negalint suteikti vartotojui jo nupirktų turizmo paslaugų. Tuo tarpu Valstybinis turizmo departamentas vietoj to, kad, kaip numatyta teisės aktuose, imtųsi pats surinkti turizmo paslaugų vartotojų pretenzijas ir panaudojęs laidavimo draudimą grąžintų pinigus, kažkodėl nukreipia juos į tarpininkus – agentūras, kurios pardavė Star Holidays turizmo produktus.

Nesuprantama, kodėl politikai nori sudaryti aukščiau minėtai įmonei galimybes ir toliau vykdyti veiklą, kai vartotojų pasitikėjimas yra pakirstas, jie apgauti, kai nėra tikrumo, kad bendrovė ateityje nepažeidinės vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos vartotojų institutas svarstant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo projektą ne kartą siūlė LR Seimui, kitoms valstybės institucijoms minėtame įstatyme numatyti specialaus Kelionių garantinio fondo sukūrimo galimybę. Analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas ir Lietuvos vartotojų instituto parengtoje monografijoje Jungtinėms tautoms “Vartotojų teisių padėtis Lietuvoje ” kaip priemonė užtikrinanti aukštą vartotojų apsaugos lygį Lietuvoje.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad siekiant apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, būtina dar kartą apsvarstyti būtinybę įsteigti Kelionių garantijų fondą.