"Veido" archyvas

Kaip išlikti su knyga karštą vasarą: protų kovos, Grigorijaus Rasputino paslaptys ir britų karininko išlikimo metodai.

Leidykla “Obuolys” šią vasarą bandys įrodyti, kad lietuviai nėra snobai ir skaitinius renkasi pagal turinį, o ne pagal viršelį. Kelionėse patogių skaityti kišeninio formato knygelių plonais viršeliais ši leidykla skaitytojams siūlo jau trijų dešimčių pavadinimų. Kaip “Veidui” pasakojo “Obuolį” valdančios bendrovės “Media Incognito” direktoriaus pavaduotojas Mantvydas Žalėnas, galvojama netgi apie specialiai joms pritaikytus reklaminius stovus knygynuose, nes pardavėjai iki šiol tokių knygelių nelabai mėgo.

Antipatijos priežastį nesunku nuspėti: kišeninės knygelės, palyginti su kietų viršelių analogais, yra bent dvigubai pigesnės, taigi ir knygynams liekantis prekybinis antkainis tiek pat liesesnis.

“Kišeninių knygelių kaina – maždaug 15 Lt, o tų pačių knygų leidimai kietais viršeliais šiandien kainuotų 30–45 Lt. Bet leidėjui popieriniai viršeliai apsimoka kitu požiūriu: kietai įrištos knygos, šeimininkui jas perskaičius, dar ilgai keliauja iš rankų į rankas, taip sumažindamos pirkimų skaičių. O kišeninių vartojimo ciklas trumpesnis. Visi žinome, kad užsienyje, išlipus iš traukinio, autobuso ar lėktuvo, jos dažnai išmetamos arba tiesiog paliekamos transporte. Lietuvoje tokios tradicijos nėra, tačiau maža tikimybė, kad apirusį suskaitytą leidinį kas nors veržtųsi skolintis”, – tvirtina M.Žalėnas.

Formatas gali atbaidyti

Yra tokių literatūros kūrinių, kurių leidimai “Obuolyje” pasirodė skirtingomis versijomis. Kuri iš jų gali būti sėkmingesnė, pasak pašnekovo, prognozuoti sunku – kartais mieliau perkama pigi, o kartais – dailiau atrodanti knyga.

“Tik vieną nedovanotiną klaidą buvom padarę: paaugliams skirto Michaelo Scotto “Alchemiko” serijoje tris knygas išleidom kietais, o ketvirtą – minkštais viršeliais. Ir greitai pajutom, kad skaitytojas nuo mūsų nusigręžė”, – prisimena leidėjas.

Su pigiais leidinių formatais anksčiau eksperimentavo nemažai Lietuvos leidėjų, bet prekybos rezultatai juos nuvylė. Leidyklos “Tyto alba” vadovės Lolitos Varanavičienės nuomone, kišeniniai leidiniai Lietuvoje nėra tiek pigūs, kad galėtų rimtai konkuruoti su tradiciškai įrištais.

Leidyklos “Alma littera” direktorė Danguolė Viliūnienė patikslina, kad spausdinant užsienyje kainų skirtumas išties susidaro ryškus, tačiau Lietuvos spautuvių siūlomos sąlygos to pasiekti neleidžia. Du skirtingi tos pačios knygos formatai dėl pernelyg mažų tiražų taip pat tebėra retas reiškinys. “Įdomu, kad kietų viršelių pageidauja ne tik bibliotekos, kurias galima būtų suprasti, bet netgi jaunoji skaitytojų karta. Moderniai apipavidalinę paaugliams skirtą knygų seriją “Beveik suaugę”, sulaukėme atsiliepimų, kad verčiau grįžtume prie tradicijos”, – pasakoja D.Viliūnienė.

Vasaros pasiūla

Kokiomis knygomis leidyklos žada nustebinti vasarą? “Obuolys” minėtoje kišeninių knygelių serijoje siūlo karininko Johno Wisemano “Išlikimo vadovą”. Jame aiškinama, kaip išgyventi laukinėje gamtoje, rasti kelią be navigacijų, žemėlapių ir kompasų, išlikti užklupus gaisrui ar potvyniui. Autorius 26 metus tarnavo elitiniame britų dalinyje, vykdančiame slaptas operacijas priešo teritorijoje.

“Tyto alba” rekomenduoja “Protų kovas su Robertu Petrausku” – 480 klausimų ir išsamių atsakymų iš populiaraus protų mūšio žaidimo vedėjo sukaupto archyvo. Archyvas turtingas, tad jei pirmasis leidinys skaitytojus sudomins – panašių bus ir daugiau.

“Alma littera” siūlo Edvardo Radzinskio knygą “Rasputinas: gyvenimas ir mirtis”, kurioje remiantis autentiškais duomenimis aprašoma paskutiniojo caro šeimos favorito Grigorijaus Rasputino gyvenimo istorija. Autorius bando papildyti “didžiojo šventvyrio” portretą naudodamasis niekur anksčiau neskelbtais dokumentais, kuriuos jam dovanojo Mstislavas Rostropovičius, nupirkęs “Sotheby’s” aukcione.

“Versus aureus” siūlo garsiojo Arthuro Schnitzlerio romaną “Laisvės linkui”, nukeliantį šimtmečiu atgal į Vienos elito salonus, kuriuose politikuojama apie sionizmą ir socializmą, vedybinius saitus ir erotiką. Pagal vieną iš A.Schnitzlerio kūrinių Stanley Kubrickas sukūrė filmą “Plačiai atmerktos akys”, o Nacionaliniame dramos teatre teberodomas režisierės Yanos Ross spektaklis “Dešimt dialogų apie meilę”, pastatytas pagal šio psichologo pjesę.

“Baltos lankos” atkreipia dėmesį į naujas literatūros tendencijas atspindinčių kūrinių seriją “Orientyrai”. Joje laukia susitikimas su brito Timo Parkso “Europa”, ironiškai traukiančia per dantį kultūriškai vienodėjančią ES. “Tačiau pirmiausia – tai meilės romanas. Autobuse, kuriuo grupė universiteto dėstytojų iš Venecijos vyksta į Strasbūrą įteikti peticijos Europos teisingumo teismui, vienas jų sutinka savo buvusią merginą”, – pasakoja Saulius Repečka, “Baltų lankų” vyriausiasis redaktorius.