Važiuojant per Kelmę ar užsukus paviešėti ilgiau stebina statybų mastai – miestas skendi pastoliuose.

Žmonių gyvenimas šiame Žemaitijos kampelyje gerėja, gražėja, plečiamos įvairios socialinės ir kultūrinės paslaugos. Akį traukia at­nau­jin­ti pa­sta­tai, ša­li­gat­viai, ve­jos, skulp­tū­rų ak­cen­tai.

Kelmėje sparčiau nei kitose šalies vietovėse vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. „Mes pirmaujame Lietuvoje, iš Aplinkos ministerijos gavome nominaciją už sėkmingą daugiabučių renovaciją“, – džiaugiasi Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis.

Pagal valstybės remiamą projektą „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ Kelmės mieste jau sutvarkyti septyni daugiabučiai namai, netrukus bus renovuoti dar šeši. Pagal JESSICA programą numatyta renovuoti dvidešimt penkis daugiabučius Kelmėje ir keturis Tytuvėnuose.

Savivaldybės vadovas pripažįsta, kad pastaruoju metu daugiau lėšų buvo skirta rajono centrui: sutvarkytas A.Mackevičiaus gatvės kvartalas, miesto centrinė dalis, netrukus darbai prasidės Raseinių gatvės kvartale. Vien įgyvendintų vandentvarkos projektų Kelmės mieste vertė siekia 20 mln. Lt, o visame rajone – 40 mln. Lt.

Dar šiemet ketinama įrengti būsimo daugiafunkcio centro lauko tinklus ir atlikti žemės darbus, išlieti pamatus. Daugiafunkcis centras orientuotas į kelmiškių sveikatinimą – jame bus sporto salės, biliardinė, boulingas, baseinas. Valstybės investicijų programos lėšomis tvarkomas kultūros centras, kitais metais jau ketinama švęsti darbų pabaigtuves. Į atnaujintą kultūros židinį galės persikelti  ir profesionalaus teatro statusą turintis Kelmės mažasis teatras.

Ypač džiugi ir šventiška Rugsėjo 1-oji buvo Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje –‑ čia jau baigta renovacija. Atnaujinimo darbai prasidėjo Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinėje mokykloje, jaukesne ugdymo aplinka jau džiaugiasi Tytuvėnų gimnazijos bendruomenė, ne už kalnų ir Kražių gimnazijos renovacijos pabaigtuvės, atnaujinami Užvenčio ir Kelmės „Kūlverstuko“ darželiai. „Tai daro rajoną patrauklesnį jauniems žmonėms“, – teigia V.Andrulis.

„Strateginiame plane deklaruojame, kad esame žemės ūkio ir turizmo kraštas, todėl daug dėmesio skiriame Tytuvėnų kultūros ir paveldo objektams – vienuolynui ir bažnyčios ansambliui. Šiuo metu rengiamas techninis projektas centrinės Tytuvėnų dalies skverui, tvenkiniams, Jurgio kalneliui sutvarkyti. Lėšų šiam projektui vykdyti skirs Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, – planuojamas veiklas vardija Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Pasak jos, Tytuvėnai neturi kultūros centro, repetuojama ir koncertuojama bažnyčiai priklausančiame pastate, todėl savivaldybė atlieka studiją dėl kultūros centro statybos. „Šis miestelis patenka į Piligrimų kelią, todėl VšĮ Tytuvėnų piligrimų centras pateikė preliminarią 13 mln. Lt paraišką, planuojame tvarkyti arkadinę galeriją, bažnyčios vartus, tvorą ir aplinką, įrengiant sodą, koks buvo prieš kelias dešimtis metų“, – pasakoja I.Sirusienė.

Vykdant bendrą projektą neatpažįstamai pasikeitė Gylio ežero pakrantė, įrengtos dvi šiaurietiško ėjimo trasos – rūpinamasi, kad žmonės gyventų ne tik gražioje aplinkoje, bet ir sveikai. Vietos gyventojų ir svečių patogumui Maironio gatvėje bus įrengti šaligatviai, dviračių takas ir lietaus nuotekų trasos.

Atnaujinimo darbai neaplenkė nė vienos Kelmės rajono seniūnijos, investicinių projektų vaisiais džiaugiasi įvairios šio krašto bendruomenės.

Savivaldybės vadovai pabrėžia, kad Kelmės rajonas – švarus ir ekologiškas, nes nėra stambiosios pramonės, tačiau čia sudarytos sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Savivaldybės taryba šiemet patvirtino rėmimo programą besikuriančiam verslui, kompensuoja 50 proc. įrangos, kainuojančios iki 10 tūkst. Lt, įsigijimą. Jau gautas prašymas paremti spaustuvės Tytuvėnų miestelyje įrengimą.

Operatyviai  ir jautriai reaguota į Rusijos paskelbtą embargą, žemyn besiritančias pieno, galvijų, grūdų, rapsų, daržovių ir vaisių supirkimo kainas. „Pasibaigus derliaus dorojimo metui ketiname rengti seminarus ūkininkams ir raginti imtis žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Kviesimės Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir kitus specialistus, kad jie paaiškintų galimybes ir reikalavimus, gerosios patirties atstovus iš kitų rajonų – kad padrąsintų mūsų krašto žemdirbius plėsti legalų verslą. Pradėjus perdirbti pagamintą produkciją, laimėtų ne tik ūkininkai – atsirastų naujų darbo vietų, padidėtų užimtumas, pasipildytų rajono biudžetas, valgytume sveiką vietoje užaugintą ekologišką produkciją“, – įsitikinusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė.

2014 m. biudžete numatyta 70 tūkst. Lt besikuriančiam verslui paremti. Jei būtų paklausa ir susidomėjimas, savivaldybės vadovai ieškotų galimybių padidinti šį fondą, kad parama galėtų pasinaudoti daugiau žmonių.