Degęs keltas “Lisco Gloria” tebestovi tebestovi už keturių kilometrų į pietus nuo Danijos Langelando salos. Gali būti, jog ketvirtadienį bus suteikta galimybė jame apsilankyti įmonės “DFDS Lisco”, draudimo kompanijų atstovams ir technikos specialistams, rašo “Klaipėda”.

“Gaisrininkų ekspertai lankėsi kelte. Mums įdomiau, kada laive pirmines apžiūras galės atlikti įmonės ir draudimo kompanijos atstovai, technikos specialistai. Pastarieji įvertins kelto transportavimo galimybes”, – sakė įmonės “DFDS Lisco” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Anot jo, gali būti, jog minėti specialistai, kelte apsilankys jau ketvirtadienį. Keltą apžiūrėję gaisrininkų ekspertai, nustatė, kad ugnis visiškai suniokojo viršutinį kelto denį. Tačiau manoma, jog nuostoliai denio apačioje yra mažesni nei tikėtasi. Mašinų skyrius nėra išdegęs. Tačiau, anot V.Klumbio, ar jis veikia – neaišku.

“Pasakė, jog keltą galėsime apžiūrėti ne anksčiau kaip ketvirtadienį. Tačiau tai nėra galutinis sprendimas. Tikimės, kad ketvirtadienį pavyks patekti į keltą. Jei ne, teks laukti”, – trečiadienį po pietų teigė V.Klumbys.

Trečiadienį dar nebuvo aišku, į kurį uostą bus tempiamas keltas. Tai taip pat turėtų paaiškėti ketvirtadienį. Pranešama, kad keltą į uostą temps viena Olandijos bendrovė.

“Į Klaipėdą keltas tikrai nebus transportuotas. Greičiausiai jis bus buksyruojamas į kurį nors Danijos uostą”, – sakė V.Klumbys.

Kol kas neskelbiama, kaip sekasi ieškoti naujo kelto, kuris pakeis “Lisco Gloria” maršrute Klaipėda-Kylis. Tebepranešama, jog reisai atšaukti iki šeštadienio.

“Kai tik rasime naują keltą, informuosime. Žmonės atsakingai ieško, vargsta”, – komentavo V.Klumbys.

Keltas “Lisco Gloria”, kuriame šeštadienio naktį kilo gaisras tebestovi už keturių kilometrų į pietus nuo Danijos Langelando salos.

„BNS“ informuoja:

Draudimo bendrovė “PZU Lietuva” šįryt pervedė 283 tūkst. litų dydžio draudimo išmoką Valento Vaičiūno įmonei už du vilkikus ir cisternas, kurios spalio 9 dieną sudegė kelte “Lisco Gloria”. Tai sudaro trečdalį visų išmokų už “PZU Lietuva” klientų patirtus nuostolius. Bendrovė yra užregistravusi 14 pranešimų apie kasko draudimu apdraustų transporto priemonių žalas. Iš jų beveik visos yra komercinio transporto priemonės.

Pasak Modesto Žilionio, “PZU Lietuva” Vilniaus žalų centro vadovo, žalos reguliavimo ir atlyginimo procesas vyksta sklandžiai. “Tai pirmas įvykis Lietuvos draudikų praktikoje, kai jūroje nukentėjo tiek daug komercinio transporto priemonių. Suprantame, jog tokie nuostoliai negailestingai stabdo klientų verslą, todėl žalų reguliavimui ir klientų konsultacijoms skiriame ypatingą dėmesį”, – sakė M. Žilionis.

V. Vaičiūno įmonės komercijos direktorė Laimutė Vaičiūnienė teigė, kad, išgirdusi apie nelaimę, pajuto palengvėjimą tik tuomet, kai sužinojo, jog gaisro metu liko sveiki jų bendrovės vairuotojai. “Tačiau prarasti vilkikai ir cisternos mums yra didelis nuostolis. Užtruks laiko, kol įsigysime naujus ir atkursime savo veiklos apimtis. Žinoma, greitai gauta draudimo išmoka šiuos procesus paspartins. Ilgametis bendradarbiavimas su “PZU Lietuva” dabar mums atsipirko su kaupu”, – sakė L. Vaičiūnienė. Vežėjo bendrovės komercijos direktorė atkreipė dėmesį, jog tokie įvykiai visapusiškai sutrikdo įmonės veiklą – laikinai darbo netenka vairuotojai, reikia rasti papildomų pajėgumų, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai užsakovams.

„Respublika“ rašo:

Iš sudegusio kelto “Lisco Gloria” sėkmingai išsigelbėję Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai joje pasirodė tik vakar. Tačiau ir tai ne visi. Didžiulį šoką patyrusius gimnazistus stengiamasi apsaugoti ne tik nuo perdėto visuomenės, bet net ir bendramokslių dėmesio.

Vydūno gimnazijos antroje klasėje besimokantys 26 gimnazistai svečiavosi Vesterštėdės gimnazijoje (abi mokymo įstaigas sieja ilgametė tarptautinių mainų programa) ir dalyvavo šios 100 metų jubiliejaus renginiuose.

Tačiau šią išvyką į Vokietiją jiems primins ne šventė, o didžiule tragedija galėjusi pasibaigti kelionė į namus. Jauni šilutiškiai ir dvi juos lydėjusios pedagogės iš Kylio į Klaipėdą plaukė keltu “Lisco Gloria”, jį sunaikino didžiulis gaisras.

Kaip ir likę keleiviai, gimnazistai per šį įvykį nenukentėjo ir buvo sėkmingai išgelbėti. Tačiau 15-16 amžiaus paaugliai patyrė didžiulį šoką.

Nepanorę į Lietuvą plaukti kitu keltu, į Palangą jie lėktuvu parskraidinti savaitgalį, tačiau gimnazijoje pasirodė tik vakar. Moksleiviams leista atsigauti nuo patirto šoko. Tiek pedagogai, tiek tėvai juos saugo ir nuo perdėto visuomenės dėmesio.

Ir ne tik. Vakar gimnazistai nesimokė, o tik bendravo su psichologe. Kad būtų apsaugoti ir nuo smalsių bendramokslių, jie pietavo pamokų metų.

Tėvų teigimu, daugelis iš jų vis dar jaučia paniką, todėl nenori ne tik kalbėti apie tai, kas įvyko, bet ir apskritai girdėti apie sudegusį keltą.

Šį košmarą išgyveno ir Vydūno gimnazijos pedagogės Daivos Kėrienės dukra.

“Vaikų nuotaika ir būsena šiuo metu nėra pastovi, vis keičiasi. Vieni jaučiasi geriau, kiti blogiau. Net neįsivaizduoju, kiek turės praeiti laiko, kad viskas užsimirštų”, – tikino D.Kėrienė.

Dalis moksleivių dėl patirto streso prarado apetitą, o pora mergaičių iki šiol psichologiškai jaučiasi taip prastai, jog net nepasirodė gimnazijoje.

“Dukra vakar į mokyklą išėjo nusiteikusi gana gerai. Aš pati joje buvau ir mačiau, kad vaikai jaučiasi gana žvaliai. O kaip yra viduje, neaišku, nes juk nepažvelgsi. Svarbiausia, kad yra sveiki, niekas nepatyrė traumų. Ačiū visiems, kurie mūsų vaikams padėjo sėkmingai išsigelbėti, juos pamaitino ir aprengė. Jie ir patys yra šaunuoliai, nes nelaimės metu buvo labai drausmingi ir ne pagal metus protingi”, – vakar “Respublikai” pasakojo vienos iš išsigelbėjusių mergaičių mama Danguolė Norkuvienė.

Gimnazistai yra stebimi ir gydytojų, nes tėvams labai neramu, kokių dūmų kelte jie prisikvėpavo. Skundžiasi sunkumais kvėpuojant, užgulta krūtine bei ausimis. Neatmetama galimybė, kad šie negalavimai atsirado ne tik dėl apsinuodijimo, bet ir peršalimo.

Didžiulį šoką patyrė ir moksleivius lydėjusios dvi pedagogės. Jos turi nedarbingumo pažymėjimus ir nedirba.

Pasak D.Norkuvienės, dukra jai pasakojo ne tik apie kelte kilusį gaisrą, bet ir kai kurių jo keleivių elgesį. Tiksliau, krovininių automobilių vairuotojų.

“Mūsų vaikai iš kajučių išbėgo pusnuogiai ir be daiktų, kai kas net ir basi ar tik su šlepetėmis. Paskelbus, kad pirmiausiai į gelbėjimo valtis lipa vaikai ir moterys, jie negalėjo atsistebėti kai kurių vairuotojų elgesiu. Apsirengę ir su daiktais suaugę vyrai brovėsi pro visus ir tiesiog lipo per galvas”, – stebėjosi šilutiškė.

D.Norkuvienės teigimu, apie savo asmeninius daiktus moksleiviai prisiminė tik tada, kai jų gyvybei nebegrėsė pavojus – atsidūrę juos paėmusiame kelte ir pamatę liepsnų apimtą “Lisco Gloria”.

“Įvykio metu vieni elgėsi ramiau, kiti iš panikos klykė. Patys pagalvokite, pilname dūmų ir žmonių restorane jiems liepė gultis ant grindų. Vaikų teigimu, baisiausia buvo, kai gelbėjimosi valtys leidosi ant vandens. Atrodė, kad tuoj visi iš jų iškris lauk ir atsidurs tamsiame bei šaltame vandenyje. Kai jau būdami saugūs išvydo degančią “Lisco Gloria”, raudoti prapliupo visi. Ir tik tada kiek atsitokėję pajuto šaltį, suprato, kad yra be drabužių ir basi”, – sakė D.Kėrienė.

„Lietuvos rytas“ informuoja:

Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius Lietuvos radijui sakė, kad žala gali siekti mažiausiai dešimtis milijonų litų.

„Sunaikintos 144 puspriekabės ir 77 vilkikai. Tai gana rimti skaičiai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausia tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus – vaisius, daržoves, mėsą. Nuostoliai susidarys ne tik dėl transporto priemonių netekčių, bet ir dėl krovinių praradimo. Kai kurie kroviniai siekia pusantro milijono litų. Taip kad bus dešimtys milijonų nuostolių, ir artės prie šimtų“, – A. Kondrusevičių cituoja lrt.lt. „Linavos“ vadovas taip pat sako, kad visas šalies vežimo verslas dar patirs nuostolių, nes neliko vieno iš dviejų pagrindine transporto linija plaukiojusių keltų.

Tuo metu bendrovė „Lisco“ teigia, kad jos patirti nuostoliai paaiškės nutempus laivą į artimiausią uostą. „Lisco Gloria“ keltas buvo apdraustas. Iš draudimo lėšų žadama atlyginti žalą keleiviams.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, tuoj po vidurnakčio, iš Vokietijos Kylio uosto į Klaipėdą plaukusiame kelte „Lisco Gloria“ įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Kelte iš viso buvo apie 250 keleivių ir įgulos narių. Visi sėkmingai evakuoti ir rimtų sužalojimų nepatyrė.

Ekspertai surado Baltijos jūroje užsiliepsnojusio Lietuvos kelto „Lisco Gloria“ juodąją dėžę. Tai turėtų padėti tyrimui, Kopenhagoje sakė laivybos kompanijos DFDS atstovas Gertas Jakobsenas. Juodoji dėžė turėtų būti perduota Kylio žinyboms, tiriančioms nelaimės priežastis.

Iš Kylio uosto išplaukusiame kelte „Lisco Gloria“ naktį į šeštadienį nugriaudėjo sprogimas, sukėlęs gaisrą. Išgelbėti visi 236 laive buvę keleiviai ir įgulos nariai. Keltas šiuo metu yra už 4 km į pietus nuo Danijos Langelando salos. Prieš nutempiant laivą nuodugniai ištirti, iš jo pradžioje turi būti išpumpuotas vanduo, sakė G.Jakobsenas. Greičiausiai ateinančiomis dienomis į laivą įžengs draudimo ekspertai, kurie įvertins preliminarią žalą.

Nors išdegusio laivo viršutinis denis virto degėsių krūva, o jo šone žioji didžiulė skylė, nuostoliai denio apačioje greičiausiai yra mažesni nei tikėtasi, sakė G.Jakobsenas. Mašinų skyrius, pavyzdžiui, nėra išdegęs, tačiau neaišku, ar jis veikia. Olandų ekspertai mėgina pasiekti laivo degalų baką ir jį apsaugoti. Kol kas nėra požymių, kad būtų ištekėję degalai ar užteršta Baltijos jūra.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

„Vaikai nieko nenori girdėti apie keltą. “Nors vaikai ir džiaugiasi išsigelbėję, tačiau daugelis dar vis dar jaučia paniką. Vieni visiškai nenori kalbėti ir nieko girdėti apie sudegusį keltą, kiti jaučiasi visai normaliai, bet yra keletas vaikų, kurie net nenori valgyti”, – pasakojo vienos sudegusiame kelte “LISCO Gloria” buvusių gimnazisčių mama.

Mokykla ir tėvai, stengdamiesi apsaugoti vaikus nuo nemalonių prisiminimų ir perdėto dėmesio, leido jiems keletą dienų nelankyti pamokų.

Gimnazistų mamos dabar jau lengviau atsikvėpusios juokauja, kad merginos išsivežė į Vokietiją kone visą spintą ir dar geresnius mamų rūbus susigriebė, o dalis jų išsigelbėjo tik kaip stovi – be batų, su pižamom, arba marškinėliais.

Iš sudegusio kelto išsigelbėję Šilutės gimnazistai vakar jau rinkosi į mokyklą, tačiau į pamokas jie kol kas nėjo, o tik bendravo su psichologe. Specialiai buvo sudarytos sąlygos, kad jie sulauktų kuo mažiau dėmesio. Į valgyklą jie eidavo pamokų metu.

“Dvi mergaitės šiandien neatėjo į mokyklą, nes dar labai blogai jaučiasi. Mano dukra mokykloje lyg ir atsigavusi, bet namuose jos neapleidžia baimės jausmas. Kai penkiolikmečiai-šešiolikmečiai eidami pas gydytoją nori įsikibti į mamos ranką, kad jaustųsi saugiau, turbūt nereikia komentuoti, kas dedasi jų viduje”, – pasakojo vienos keltu plaukusios gimnazistės mama Daiva Kėrienė.

Kitos gimnazistės mama Danguolė Norkuvienė pasakojo, kad dabar visi vaikai yra stebimi gydytojų ir labiausiai nerimaujama dėl to, kad neaišku, kokių dūmų vaikai prisikvėpavo. Vieni skundžiasi, kad jiems užgulta krūtinė, sunku kvėpuoti, kiti skundžiasi užgultom ausim. Kol kas sunku nuspręsti, kurie negalavimai yra atsiradę dėl dūmų, o kurie dėl peršalimo.

Pasirodžius informacijai, kad buvo atidaryta speciali sąskaita, kur žmonės gali pervesti lėšas kelte nukentėjusiems gimnazistams paremti, kai kurie ėmė piktintis – esą negali būti, kad vaikai namuose neberanda kuo apsirengti. Nukentėjusių vaikų tėvus tokie komentarai skaudina.

“Kad ir kaip naiviai skambėtų, bet vaikai labai išgyvena dėl prarastų daiktų. Be abejo, jie džiaugiasi, kad patys liko gyvi. Bet juk suprantama – sudegė viskas, kas jiems brangu – nuotraukos, telefonai, kompiuteriai, drabužiai, širdžiai mieli papuošalai. Juk kiti specialiai vasarą dirbo, kad galėtų įsigyti norimą daiktą. Mes vakar su dukra važiavome į Klaipėdą ieškoti tokių pačių drabužių, kokie sudegė. Matyt, šitaip ji norėjo kuo greičiau užsimiršti. Ne viską pavyko rasti, bet batus nupirkome identiškus… Dabar namuose vis nepatogiai pasijaučiame, kai ji siekia ranka paimti kokio įprasto daikto ir paskui prisimena, kad jo nebėra. Prieš jai parvykstant nupirkau visai šeimai naujus dantų šepetukus, kad ji kuo mažiau jaustųsi išskirtinė ir kuo mažiau prisimintų tą nelaimę”, – pasakojo D. Norkuvienė.

Jai antrino D. Kėrienė ir priminė, kad keltu plaukė vienos klasės gimnazistai, tad normalu, kad ne visi vaikai yra iš pasiturinčių šeimų.

D. Norkuvienė prisiminė tą lemtingą vakarą jautusi apie gresiančią nelaimę. Nors gavo iš dukros žinutę, kad viskas gerai ir jie jau ruošiasi išplaukti – ilgai negalėjusi užmigti ir laikiusi telefoną šalia savęs.

“Prisnūdau ir išgirdau, kad atėjo žinutė. Dukra rašė: “Mama, kuo greičiau paskambink.” Iškart supratau, kad kažkas atsitiko. Paskambinau ir sužinojau, kad keltas dega. Vaikai jau buvo kitame kelte. Laimei, 6 iš jų turėjo telefonus, tad galėjo perspėti tėvus”, – prisiminė D. Norkuvienė.

„Verslo žinios“ skelbia:

Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“, kelte „Gloria“ sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės bei šaldytuvai. Manoma, kad vežėjai neteko technikos, kurios vertė apie 50 mln. Lt. Priklausomai nuo vilkikų poreikio, vežėjai naujas mašinas gali įsigyti per 14–60 dienų, jei įmonėms pavyks sėkmingai išspręsti apyvartinių lėšų, būtinų turto atkūrimui finansuoti ir draudimo klausimams.

VŽ kalbinti žinomų krovininio transporto gamintojų atstovai šalyje teigia, kad priklausomai nuo vilkikų poreikio, jie vežėjams naujas mašinas gali pristatyti per 14–60 dienų, panaši padėtis ir dėl puspriekabių. Nenaujos technikos pasirinkimas gerokai didesnis, ji gali būti pristatyta daug operatyviau, sako pardavėjai.
„Į mus jau kreipėsi keli vežėjai, norintys įsigyti vilkikų, kad turėtų jų tiek, kiek turėjo iki gaisro
kelte, – sako Laurynas Bričkus, UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas. – Jiems naujus vilkikus planuojame pristatyti nuo lapkričio vidurio. Nenaujų vilkikų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą dėl išaugusios gabenimo apimties. Ieškome įvairių būdų, kaip galėtume vežėjams padėti šiuo kebliu atveju.“

Jis teigia manąs, kad nuo gaisro kelte nukentėjusiems vežėjams atnaujinti vilkikų parką šiuo metu nėra pagrindinis prioritetas. Dabar svarbiausia – kaip sklandžiai ir greitai bus išspręstas draudimo išmokų klausimas tiek už transporto priemones vežėjams, tiek už krovinius užsakovams. Krovinių gabenimo įmonės šiuo metu stengsis užsitikrinti pakankamai apyvartinių lėšų veiklai palaikyti.

„Mercedes-Benz“ sunkvežimių pardavėja UAB „Silberauto“ vardija panašius terminus.

„Viską lemtų automobilių poreikis, tačiau dalį vilkikų (iki 8 vnt.) esame užsisakę į sandėlį, tad juos galime pateikti klientui jau spalio pabaigoje ar lapkričio pirmomis dienomis, – tikina Paulius Kraučiūnas, UAB „Silberauto“ sunkvežimių prekybos vadovas. – Be to, 5–10 vilkikų per dvi savaites būtų galima atvežti iš kitos šalies sandėlių. Jeigu užsakymas būtų didesnis nei 20 vnt., tuomet vilkikus pristatytumėme per 1,5–2 mėnesius, jeigu užsakymas būtų pateiktas šią savaitę. Tas pats ir dėl puspriekabių. Nenaujų vilkikų galime pasiūlyti ir pristatyti per savaitę. Puspriekabėmis neprekiaujame, bet neabejotinai galima būtų rasti ir jų, klausimas tik kaina, kaip visada.“