Visuomenės apklausos liudija, kad šį spalį dėl valdžios realiai varžysis keturios partijos. Kas mūsų laukia kiekvienos iš jų sėkmės atveju?

Seimo rinkimų švytuoklė rudenį į valdžią vėl turėtų sugrąžinti socialdemokratus. Bent jau per „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausą vasarį socialdemokratams teko 16,3 proc. rinkėjų simpatijų, „darbiečiams“ – 11,1, Tėvynės sąjungai – 9,3, „Tvarkai ir teisingumui“ – 7,8 proc., o kitos partijos nė neperžengtų 5 proc. barjero. „Veidas“ bandė pamodeliuoti, kas keistųsi dabar svarbiausiose valstybės gyvenimo srityse, kiekvienai iš šių partijų tapus valdančiąja dauguma.
Žinoma, kai kuriais priešrinkiminiais pažadais sunku patikėti. Štai socialdemokratai žada neperžengti 3 proc. biudžeto deficito, nors praėjusią Seimo kadenciją būdami valdančiaisiais jie iš visų jėgų pūtė burbulą ir taip dar labiau komplikavo Lietuvos padėtį užgriuvus pasaulinei krizei. Tačiau, nors dievažijasi taupysią, tuo pačiu metu socdemai ketina palikti viešąjį sektorių patį mažintis natūraliai, be to, dar mažinti PVM. Belieka viltis, kad jei socdemai vėl grįš į valdžią, gal jiems pavyks įgyvendinti ūkio gaivinimo programą geriau nei dabartinei daugumai.
Keistai skamba ir kai „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas žada imtis priemonių, kurios panaikintų vokelius, nors būtent jo šeimos valdomos įmonės ypač pagarsėjo vokelių istorijomis. Bet būtų tikrai gerai, jei realizuotųsi „darbiečių“ pažadas palengvinti mokesčių naštą verslui.
O jei valdžią rinkėjai ir vėl patikėtų konservatoriams, galėtume laukti tąsos darbų, kuriuos jie ketino nuveikti šią kadenciją, bet daugumos taip ir nenuveikė. Tačiau jau sunku patikėti, kad jie pagaliau imtųsi realios viešojo sektoriaus reformos, užuot dusinę privatų verslą.
Belieka pridurti: kad ir kas taptų valdančiąja dauguma, stebėsime, kaip jie vykdo tai, ką pažadėjo.

Jei po Seimo rinkimų būtumėte valdančiojoje daugumoje:
Ar laikytumėtės taupymo režimo, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP?
Ar imtumėtės kardinalaus viešojo sektoriaus mažinimo?
Ar siektumėte nuo 2014 m. įsivesti eurą?
Ką keistumėte mokesčių sistemoje?
Kaip spręstumėte „Sodros“ biudžeto deficito problemą?
Ar pritartumėte naujos AE statybai? Ar jai skirtumėte lėšų iš valstybės biudžeto?
Kaip spręstumėte energetikos problemas?

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius
Taip. Dar būdamas finansų ministru 2006 m. siūliau siekti nulinio fiskalinio deficito, neperskirstyti viršplaninių pajamų metų viduryje. Tačiau vien taupymas neturi perspektyvos: lygia greta vykdysime ūkio gaivinimo programą, kurios ypač daug priemonių – energetikos srityje. Kardinaliai pasikeistų žemės ūkio finansavimas iš ES: šiais pinigais skatinsime žemės ūkio gamybą, o ne pasitraukimą iš žemės ūkio gamybos. Viešojo sektoriaus dydis bus reguliuojamas natūraliai pagal deleguotas funkcijas ir pasiekiamą rezultatą. Nepritariu, kai uždarinėjamos kaimo mokyklos, jei trūksta vieno mokinio, bet, žinoma, jei lieka viena klasė, nereikės ir antro mokytojo. Neliks netvarkos, kai sveikatos apsaugos įstaigos didžiules sumas laiko banke, o žmonės turi mokėti už jų paslaugas.

Siekti galima, bet realybėje tai prasilenkia su sveiku protu.

Reformuosime sistemiškai: pagrindinė kryptis bus skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Mažinsime PVM maisto produktams, mėsai, žuviai, nes šiandien pralaimime konkurencinę kovą su Lenkija; 9 proc. PVM bus žiniasklaidai, viešbučiams. Maksimaliai skatinsime eksportą, mažindami importą, už kurį energetikos sektoriuje dabar sumokame 8 mlrd. Lt per metus. Progresiniai mokesčiai bus svarstomi kartu su socialinio draudimo, nekilnojamojo turto ir kitais įstatymais.

Skatinsime smulkųjį ir vidutinį verslą, kad atsirastų daugiau dirbančiųjų, didėtų darbo užmokestis. Kito kelio nėra. O pastaruoju metu juk pradėjo mažėti dirbančiųjų visą darbo dieną skaičius, vidutinis atlyginimas.

Kai pamatysiu ekonominį pagrindimą: kokia gamybos kaina, finansavimo šaltiniai, jei bus skolinamasi, už kokias palūkanas ir ar valstybei reikės prisidėti grąžinant skolą ir t.t., tada galėsiu atsakyti į šį klausimą.

Jau nekalbant apie tarptautinius projektus, didinsime biokuro gamybą, nukreipsime ES pinigus į šilumos ūkio pertvarką, viešojo sektoriaus pastatų renovaciją, taupų gatvių apšvietimą. Skubiai vykdysime daugiabučių renovavimą, įspėdami gyventojus, kad po kurio laiko nebebus mokamos kompensacijos už šildymą.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas
Taip, jei taip sutars partijos. O už valstybės lėšų iššvaistymą ir valstybės praskolinimą turi būti baudžiamoji atsakomybė. Turime planų mažinti valstybės aparatą mažinant įstaigų, ministerijų skaičių, perduodant funkcijas vieni kitiems. Sveikatos apsaugos, švietimo, policijos ir kt. viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių reikia mažinti iki protingumo ribos, nepažeidžiant normalaus valstybės egzistavimo.

Euras neturi būti pagrindinė ekonominė strategija, jis turi padėti vystytis ekonomikai. Iš šios platformos spręsime, kaip naudingiau valstybei, bet drastiškų taupymo priemonių, kad tilptume į Mastrichto kriterijus, neplanuojame.

Būtinai. Visam verslui, kuris dalyvauja generuojant ekonomiką, turi būti sudarytos geresnės sąlygos nei kaimyninėse valstybėse, kad būtume konkurencingi, nes tik tada valstybė gali vystytis. Per pirmus metus po rinkimų minimalus atlyginimas turi pasiekti 1,5 tūkst. Lt: ne tik žmonės gautų daugiau pinigų, bet tai subalansuotų ir pačią rinką, išnyktų vokelių poreikis.

Dengtume iš valstybės biudžeto, kol „Sodra“ nesugebėtų pati surinkti reikiamos sumos. Socialines išmokas subalansuotume taip, kad labiau apsimokėtų dirbti, o ne nedirbti, kad bedarbio pašalpa būtų gerokai mažesnė už atlyginimo minimumą.

Jei viešai pristatomi naujos AE elektros gamybos savikainos skaičiai – iki 15 ct už kWh, šį projektą palaikysime. Valstybei kontrolinio paketo turėti nebūtina, prioritetą teiktume investuotojui. Svarbiausia, kad AE bus Lietuvos teritorijoje, jos veiklos mokesčiai eis į mūsų valstybės iždą, ji padės užtikrinti energetinę nepriklausomybę.

Suskystintų dujų terminalas suteiks galimybių dujų kainai būti konkurencingai. Pastatų renovavimą diktuoja sveikas ekonominis protas, ir mes tikrai neklampinsime gyventojų į kreditus, o panaudodami ES pinigus padarysime specialų fondą. Šilumos ūkyje skatinsime kogeneravimą, sieksime subalansuoti dujų ir atsinaujinančios energijos kiekį, bet nereikia atsigręžti vien į ją, nes, pavyzdžiui, saulės energijos kaina gali būti per 1 Lt už kWh.

TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius
Taip, per krizę įsitikinome, kad geriausias vaistas nuo ekonominių negandų – sveika finansų politika. Sunku kalbėti apie kardinalų viešojo sektoriaus mažinimą po visų mažinimų, kurie buvo padaryti per krizę, tačiau galima kalbėti apie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, geresnį lėšų panaudojimą švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, esmines, į rezultato siekimą nukreiptas reformas valstybės tarnyboje, tolesnes reformas valstybės įmonių valdymo srityje.

Pirmiausia yra ir bus siekiama atitikti Mastrichto kriterijus, kurie garantuoja sveiką finansų politiką, o sprendimas įsivesti eurą priklausys nuo euro zonos būklės tuomet, kai tą sprendimą bus galima priimti. Strateginis tikslas 2014 m. įsivesti eurą išlieka.

Toliau efektyviai kovosime su šešėliu, mokesčių vengimu, siekdami užtikrinti lygias galimybes visiems pradėti ir plėtoti verslą, taip skatindami konkurenciją ir apsaugodami vartotojus.

Siekiant ilgalaikio „Sodros“ biudžeto tvarumo, kuris leistų ne tik šiandien, bet ir ateityje tinkamai vykdyti įsipareigojimus apdraustiesiems ir laipsniškai padengti susikaupusį deficitą, jau priimti sprendimai dėl pensinio amžiaus vėlinimo, parengti teisės aktai dėl kaupiamųjų pensijų sistemos tobulinimo. Be to, jau pakeista motinystės draudimo pašalpų skyrimo tvarka, realiau atspindinti „Sodros“ galimybes mokėti tokio pobūdžio išmokas.

Taip, pritarsime, tačiau šis projektas – komercinis, ir lėšų iš biudžeto skirti nenumatoma.

Per trejus metus pasiekta daugiau negu per visus ankstesnius nepriklausomybės metus: dujų sektoriuje vykdomas atskyrimas pagal veiklas, vadovaujantis ES trečiojo energetikos paketo direktyvomis, sėkmingai plėtojami suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos, Visagino AE projektai. Esame tvirtai pasirengę tęsti darbus energetikos srityje.
„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas kalba viską, ką žmonės nori girdėti: medikų ir mokytojų skaičiaus ir socialinių išmokų nemažins, dėl euro įvedimo atsiklaus tautos, energetikos projektus, priešingai nei dabartinė valdžia, vykdys realiai, o ne žodžiais. Kokiomis lėšomis? R.Paksas turi idėjų ne tik gauti lėšų iš gaivinamo smulkiojo ir vidutinio verslo, bet netgi naujos atominės statybos sąskaitas priversti apmokėti ir ES. Būtų gerai, bet vargu ar realu.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas
Svarbiausia esant šiandienos situacijai – ne aritmetiniai skaičiai, bet ekonomikos skatinimas, darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas, gamybos efektyvumas. Turi būti labai sveikas balansas tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo. Viešojo sektoriaus veiklos efektyvumas taip pat neturėtų būti išimtis. Sveikatos apsaugos, švietimo sričių karpyti neketiname, nes ten jau tiek prikarpyta, kad daugiau nėra kur.

Nacionalinė valiuta yra vienas iš valstybės savarankiškumo ir nepriklausomumo kertinių ramsčių. Svarbiausi valstybei klausimai sprendžiami referendumu. Tad tauta ir turėtų spręsti, ar Lietuvai reikia euro, ir jei reikia, tai nuo kurių metų.

Mokesčiai turi būti aiškūs ir paprasti, jie neturėtų būti dažnai keičiami, o mokesčių sistema – progresyvinė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimu, darbo vietų kūrimu, pradedant visuomeniniais darbais ir baigiant lengvatomis juos steigiant. Tai būtų panašu į Franklino Roosevelto programą Didžiosios depresijos laikais. O socialinių išmokų karpymo tikrai nebus.

Lietuva turi turėti atominę elektrinę, tačiau joje gaminamos elektros kaina turėtų būti konkurencinga rinkoje bei įperkama vartotojams. Prieš pradedant projektą būtina žinoti visus AE statybos skaičius, o šiandien juos žino nebent A.Sekmokas ir A.Kubilius. Nauja AE – tai ne komercinis, o grynai politinis ir net geopolitinis projektas, tad jam reikės skirti valstybės lėšų, be to, ES, privertusi uždaryti Ignalinos AE, naujos statybai turėtų skirti labai daug dėmesio ir lėšų.

Suskystintų dujų terminalas, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas, namų renovacija – visa tai labai svarbūs ir gražūs tikslai. Tačiau šiandien apie tai tik gražiai šnekama. Mes tai spręsime realiais darbais, nustatydami konkrečius terminus vieniems ar kitiems įpareigojimams įvykdyti, ir reikalausime atsakomybės už tų darbų neatlikimą.