"Veido" archyvas

O kas sakė, kad gyvūnai negali būti vaikų gydytojai? Bent jau jų padėjėjai – tai tikrai. Tą suprato dar mūsų senoliai, kailiais iškloję urvus ar prie šono glaudę prijaukintus gyvūnus, kurie, net ir patys to nežinodami, padėdavo pasveikti savo šeimininkams.

Šiandien gyvūnų terapija visame pasaulyje pripažinta gydymo metodika, kuria remiantis sveikimo procesas vyksta dalyvaujant ir padedant gyvūnams. Žinoma, šis gydymo būdas nėra vaistas nuo visų ligų ir negali pakeisti įprastinio gydymo, tik prie jo prisideda.

Hipoterapija – gydymas žirgais

Net jei jūsų pipiras negali pats išsilaikyti balne, jį jau galima supažindinti su žirgu. Iš pradžių mažieji šiuos keturkojus galiūnus stebi, tada įsidrąsina paglostyti. Ir galiausiai sodinami ant žirgo. Negalintys patys sėdėti balne į jį sėdasi kartu su žirgyno darbuotoju ar mama. Kiti joja patys, tik šalia eina žirgo vedlys. Hipoterapijai pasitelkiami ramiausi žirgai, kad mažųjų raitelių neišgąsdintų ir nesužeistų. Prieš sodinant vaiką ant žirgo svarbu žinoti jo ligos istoriją, į kurią atsižvelgiant kiekvienam taikoma sava metodika.

• Kaip ši terapija veikia. Mokslininkai nustatė, kad dėl ypatingos žirgo nugaros raumenų sandaros sėdėdamas balne žmogus jaučiasi taip, tarsi eitų. Žirgo judesiai perduodami raiteliui – jojant dirba ir žmogaus kojos bei juosmuo. Net jei kas nors prilaiko, tokia mankšta padeda smegenims atkurti judesių valdymo funkcijas, pavyzdžiui, prarastas po smegenų traumos. Jojant vystomi motoriniai gebėjimai, tobulinamas vestibuliarinis aparatas, pagerėja dėmesio koncentracija, asmeninės vertės ir galios suvokimas. Tokia mankšta naudinga net ir sveikiesiems, o ką jau kalbėti apie sergančius cerebriniu paralyžiumi, turinčius regėjimo negalią vaikus, esant elgesio sutrikimams. Bene didžiausios įtakos hipoterapija turi vidinei būsenai – mažieji pripranta prie žirgo, įveikia įvairias užklupusias baimes, įgauna pasitikėjimo savimi.

Šuo – geriausias draugas

O kuris draugas draugą paliks nelaimėje? Taip ir šie gyvūnai atiduoda visa save, o po terapijos jiems reikia net pailsėti. Tiesa, šunų terapija Lietuvoje dar nėra oficialiai įteisinta, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl šunys “dirba” daugiau kaip gerų emocijų ambasadoriai. Atvedus draugišką ir kantrų keturkojį, abejingų nelieka: net ir sergantieji Dauno sindromu, iš kurių veido ne visada suprasi, ką jie mąsto, staiga labai susidomi, tą akivaizdžiai parodo, ima šypsotis.

• Terapijai tinka ne visi gyvūnai – ne tiek svarbi veislė, kiek jų temperamentas (dažniausiai parenkami – ramaus ir gero būdo sangvinikai). Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio niufaundlendai gali pasirodyti dideli ir grėsmingi šunys, tačiau jie moka puikiai valdyti savo jėgą. Efektyviausia – kai gydymo metu vienam vaikui tenka vienas keturkojis. Žinoma, terapijos metu visada turi būti ir žmogus, išmanantis ne tik mažo žmogučio bėdą, bet ir gyvūno elgesį.

• Kaip veikia. Manoma, kad žmogui glostant gyvūną, jo šeriai trinasi vienas su kitu ir dėl to atsiranda stiprus elektros laukas. Tuomet sulėtėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, sumažėja raumenų įtampa, pagerėja virškinimas, greičiau gyja žaizdos, kaulų lūžiai, vyksta pasipriešinimas infekcijai. Taip pat išsiskiria endorfinas – vadinamasis laimės hormonas, kuris yra stipresnis net už morfijų. Besąlygiška gyvūnėlio meilė ir pasitikėjimas ramina jautrius vaikus, agresyviems padeda valdyti emocijas, o uždariems – jas reikšti.

Kai kuriose šalyse jau maždaug dešimtmetį šunys padeda mokytis skaityti vaikams, kurie bijo, kad aplinkiniai nesišaipytų. Vaikas galvoja, kad šuo viską supranta, tačiau skaitydamas su juo pasijunta stipresnis, labiau pasitikintis savimi. Ką jau kalbėti apie gyvūnų pagalbą sunkiai vaikštantiems ar nematantiems mažyliams.

Gyvoji energija

Mokslininkai nustatė, kad šeimose, kuriose laikomi gyvūnai, vaikai rečiau kenčia nuo alergijos. O jei vaikas gimė ir pirmus dvejus metus gyveno namuose kartu su dviem ar daugiau gyvūnų, buvo pastebimas keturiskart mažesnis imunoglobulino E kiekis, kuris kaip tik ir yra atsakingas už alergijos pasireiškimą organizme. To paties tyrimo metu nustatyta teigiama gyvūnų įtaka vaikų plaučių veiklai, ir tai leido numatyti mažesnę susirgimų astma riziką.

Yra hipotezė, kad elektromagnetinis spinduliavimas, būdingas visai gyvai materijai, leidžia žmogui ir gyvūnui daryti poveikį kitiems biologiniams objektams. Ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina ne tokio spinduliavimo jėga, bet spinduliavimo nešama informacija, t.y. jo dažnio spektras. Tas dažnių rezonansas gali stimuliuoti organizmo gyvybines funkcijas gana plačiame diapazone, įskaitant žmogaus psichiką. Tuo ir paaiškinamas tas faktas, kad šunys daro pastebimą teigiamą psichoterapinį poveikį žmogui.