Artėjant vasarai kiekvienam iškyla maloni dilema – tenka apsispręsti kur ir kaip geriausia praleisti atostogas. Vis dėlto tinkamiausią variantą pasirinkti nėra taip lengva.

Pasauliniai turizmo srautai, trumpam kritę per ekonominę krizę, vėl auga. Keliautojai gali mėgautis neaprėpiamomis galimybėmis – patekti galima beveik visur, be to, galima pasirinkti daugybę skirtingų keliavimo būdų. Tai leidžia stipriai varijuoti kaina ir santykinai už nedidelę pinigų sumą aplankyti galima daugiau ir tolimesnių šalių.
Kyla klausimas, kada geriausia keliauti? 2012 m. pab. duomenimis, populiariausi kelionių į užsienį mėnesiai buvo gegužė, birželis bei spalis. Tam įtakos turėjo logiškos priežastys – dalies žmonių noras išvengti didelių karščių, ypač keliaujant į šiltus kraštus, bei tai, kad vasarą ir ankstyvą rudenį kelionių kainos yra didžiausios. Pasirodo, renkantis kelionių agentūrą, daugiausia kaip tik ir nulemia kainos (36 proc.), taip pat siūlomų nuolaidų kelionėms dydis (24 proc.).

Kas populiaru pasaulyje?

Kiekvienais metais analizuojama, kokios kryptys ir kelionių maršrutai yra geriausi, vertingiausi, sudaromi jų reitingai. Vienas iš įtakingiausių patarėjų, į kurį žvalgosi daugelis keliautojų, yra žurnalo „National Geographic Traveller“ sudaromi geidžiamiausių kelionių tikslų sąrašai. Šių metų sąrašo viršuje puikuojasi ir lietuviams lengvai pasiekiama vietovė – Ukrainoje esantis autonominis Krymo regionas. Mūsų kelionių agentūros už maždaug savaitės kelionę į šį regioną prašo apie 3 tūkst. Lt, tačiau keliaujant savarankiškai galima stipriai sutaupyti. Nors pats skrydis į abi puses preliminariai atsieitų apie 800-900 Lt, tačiau ten nuvykus kainos nesikandžioja. Priminsime, kad lietuviams vizos į Ukrainą nereikia. Paminėsime ir dar vieną aspektą: tai ne tik nebrangi, bet ir įstabi vietovė. „Ir Rusijai reika savo rojaus“, – taip XVIII a. laiške carienei rašė  generolas feldmaršalas Grigorijus Potiomkinas Tavričeskis, skatindamas Krymo aneksiją.
Toliau „National Geographic Traveller“ sąraše seka viena iš dviejų 2013 m. Europos kultūros sostinių – Marselis. Jis patiks tiek uostamiesčių gerbėjams, tiek kultūrinių renginių mėgėjams.
Iš „National Geographic Traveller“sąrašo taip pat galima išskirti ir sąlyginai netolimą bei per mažai keliautojų dėmesio susilaukiantį Ravenos miestą Italijoje. Kažkada jis buvo Vakarų Romos imperijos sostinė, todėl pasižymi itin turtinga istorija ir paveldu. Dvigubos naudos būtų galima patirti į šį miestą nuvykus vykstant unikaliam renginiui – tarptautiniam šiuolaikinės mozaikos festivaliui „Ravenna Mosaico“ (spalio ir lapkričio mėnesiais).
O turistai, mėgstantys Graikija, raginami vykti į Tesalonikus, ramų, palyginus nedaug krizės paliestą ir kol kas turistų neapgultą Graikijos uostamiestį.
O štai kitos siūlomos kryptys lietuviams jau sunkiau pasiekiamos. Tarkime, Raja Ampat sala Indonezijoje, pasižyminti viena didžiausių gyvybės įvairovių; arba didžiausias nepaliestas vidutinio jūrinio klimato Didžiųjų lokių atogrąžų miškas Britų Kolumbijoje (Kanadoje); arba tarp Malavio, Zambijos, Mozambiko ir Tanzanijos esantis Malavio ežeras, arba vienas iš dvasinių Mianmaro budizmo centrų Baganas.
Tuo tarpu Vokietijos verslo žurnalas „Der Standart“ dėmesį šiemet siūlo atkreipti į kitas šalis ir regionus. Jis ragina aplankyti Aliaską (dėl gyvūnų įvairovės ir Šiaurės pašvaistės), Butaną (ilgą laiką buvusį viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių), netoli Naujosios Zelandijos esantį „nardytojų rojų“ – Kuko salas, taip pat Islandiją (atšiaurų gamtos stebuklą su vulkanais, geizeriais ir amžinas ledu), Kirgiztaną (mažai žinomą, pigią, tačiau aktyviam poilsiui labai tinkančią valstybę) ir „National Geographic Traveller“ jau minėtą Malavį (dėl jo gamtinės ir kultūrinės įvairovės).
Rusijos Turist.ru vėlgi įtraukia Marselį ir taip pat mini Mianmarą kaip didelį keliautojų atradimą. Kitos siūlomos vietovės gana netikėtos, tačiau nebūtinai tai blogai. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į „naują“ traukos centrą, iki šiol turistų mažai lankytą Bazilikatos teritoriją Italijos pietuose ir jos pajūrio kurortus, kurie tik neseniai pateko į turistinius vadovus. Šia proga turėtų suskubti pasinaudoti tie, kurie nemėgsta būti apsupti būrio kitų turistų, nes veikiausiai greitu metu jau nebebus tokios galimybės.
Taip pat siūloma Kosta Rika ir prabangus poilsis joje. Tai esą tinka Egipto ir Turkijos gerbėjams, užsimaniusiems kažko panašaus, bet naujo. Nors šita šalis tolima ir į ją nukeliauti sudėtingiau nei į pastarąsias šalis, visgi tai bent dalinai gali atsverti tai, kad prabanga joje kainuoja mažiau.
Norintiems daugiau adrenalino siūlo trekingą Nepale po Himalajų kalnus arba safarį Zambijoje. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad pastaroji iš regiono šalių išskirta dėl didesnio saugumo. Nuotykių ieškotojams taip pat turėtų patikti Prancūzijos užjūrio regionas – Reunjono sala Indijos avndenyne (800 km nuo Madagaskaro). Čia daug ugnikalnių, galima keliauti po kalnus, džiungles ar pasigrožėti banginiais.
Panašių sąrašų gana daug ir dažnai skirtumus lemia tiek valstybių geografinė padėtis, tiek susisiekimo infrastruktūra ar kultūriniai aspektai. Vis dėlto galima pstebėti keletą juose pasikartojančių 2013 m.geidžiamiausių krypčių. Europoje – Prancūzija (ypač dažnai paminimas marselis), Italija ir Ispanija, Afrikoje – Malavis, Azijoje – Šri Lanka ir neseniai turistams atsivėręs Mianmaras, Šiaurės Amerikoje – įvairios JAV ir Kanados vietovės, Pietų Amerikoje – Peru ar Kolumbija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.