BFL

Vienoje moteriškų drabužių parduotuvėje atliktas eksperimentas: ilgai be dėmesio kabėjusias įprastas plataus kirpimo sukneles, kurias galima nešioti bet kokia proga, nuspręsta perkabinti į nėščiųjų skyrių ir kainą padidinti keturis kartus. Užsigulėję drabužiai bemat buvo išgraibstyti – besilaukiančioms mamoms keturguba suknelės kaina nepasirodė per didelė.

Inga NECELIENĖ

Ne vienas jau ūgtelėjusių vaikų turintis tėvas ar motina galėtų papasakoti, kur ir kada sumokėjo gerokai daugiau, nei prekės to buvo vertos, arba įsigijo ir tokių, kurių vėliau visiškai nereikėjo. Laukiantis vaiko, ypač pirmojo, būsimiems tėvams ne vien su įsiaudrinusiomis emocijomis tenka kovoti, bet ir spręsti ne vieną rebusą: pratintis prie būsimų kardinalių pokyčių, naujojo tėvų vaidmens ir užgriūsiančių pareigų, planuoti ir ieškoti būtiniausių pirkinių, kurių prireiks vos gimus kūdikiui.

Bent keli drabužėlių komplektai, vilnonės kojinės, sauskelnės, užklotas, buteliukas, galbūt žindukas – štai tiek reikia turėti jau ligoninėje pačiai pirmai pradžiai. Automobilinė kėdutė, lauko drabužiai, jeigu šaltasis sezonas, šiltas kombinezonas, vokelis, batukai, kepurė, pirštinės – tiek prisideda, kad vos gimęs mažasis žmogus pasiektų namus. Namie būtiniausių daiktų sąrašas pailgėja: reikia lovelės, čiužinio, užkloto, patalynės, vonelės ir maudymosi reikmenų, vežimėlio, daugiau įvairių drabužėlių, o jeigu mama nemaitina pati – buteliuko, mišinio, paklotų, drėgnų servetėlių ir sauskelnių – dėžėmis.

Susidarius labai preliminarų pirminį pirkinių sąrašą ir ėmus domėtis, kiek tai kainuos, pirmomis akimirkomis gali apkarsti kūdikio laukimo džiaugsmas. Jeigu tenka verstis iš vidutinių pajamų, svarbu iš anksto įvertinti finansines galimybes – esamas ir būsimas, kurios vienam iš tėvų išėjus auginti vaiko sumažės, suvokti, kad daugumos šių daiktų reikės labai neilgą laiką (daugumos kūdikių drabužėlių – 3 mėn. arba daugiausia pusmetį) ir apsišarvavus kantrybe nerti į interneto platybes arba vaikiškų prekių parduotuvių jūrą.

Nevaikiška kaina

Vėjuotą ir lietingą šeštadienio popietę Šiaurės miesteliu vadintas, o dabar didžiausia sostinėje prekybine teritorija besiskelbiantis prekybos centrų ir didesnių bei mažesnių parduotuvių miestelis to paties pavadinimo rajone – pilnas mašinų ir žmonių. Kai šlapia ir vėjuota, mėgstama prisiminti parduotuves, be to, kaip tik tarpusezonis, kai apsižiūrime, kad kažko spintose ar batų dėžėse trūksta. Ir trečia – tą dieną daugeliui prekių buvo taikoma papildoma nuolaida.

Ir dažniau ten besilankantys pirkėjai, ir ne viena pardavėja tarsteli, kad žmonių daugiau nei įprastai. Daug jų ir vaikiškų prekių parduotuvėse, ir įprastų drabužių ar avalynės parduotuvių vaikų skyriuose. Nemažai ir į vežimėlius besidairančiųjų – įvairių vaikiškų prekių siūlančios didelės parduotuvės konsultantas jau greitai tėvais tapsiančiai porai kantriai aiškina apie linges, amortizatorius, važiuoklę, ratus.

Vežimėlių skyriuje iš tiesų galima pasijusti lyg mašinų turguje. Ne tik dėl panašios leksikos – ir dėl kainų.

Išskirtinio dizaino „Aston Martin“ vežimėlių, kainuojančių 3 tūkst. eurų, Lietuvos parduotuvėse nerasime. Nerasime ir „Volks­wagen“ ar BMW koncernų sukurtų, ir reklaminio „Škoda“ kūrinio su hidrauline pakaba, 20 colių ratais, priekiniais žibintais ir šoniniais veidrodžiais už 12 tūkst. eurų. Užtat po keletą nepigių pirmųjų vaikiškų ratų ir paprastose, ir internetinėse parduotuvėse siūloma.

Nepigus – tai apie 1100–1300 eurų kainuojantis gulimas vežimas kartu su sėdima dalimi, bet dažnai be automobilinės kėdutės, kuri kainuos papildomai.

Bet ieškokime aukso vidurio. Ne pačių pigiausių, bet ir ne brangiausių. Išsyk dairykimės universalaus vežimėlio, dar transformeriu ar „trys viename“ vadinamo, į kurio komplektaciją įeitų ne tik gulima ir sėdima vežimėlio dalis, bet ir automobilinė kėdutė.

Tokių vežimėlių, į kurių kainą žvilgtelėjus nekyla noro eiti klausti, kad galbūt informaciniame prekės lapelyje buvo pamiršta litus paversti į eurus, – daugiausia ir jau minėtoje vaikiškų prekių parduotuvėje, kurioje palikome būsimų tėvų kamantinėjamą konsultantą.

Universaliam trijų dalių vežimėliui (su lopšiu, sėdima dalimi ir automobiline kėdute) galint skirti 400–450 eurų, rinktis yra iš ko. Bet nuspręsti, kokią pinigų sumą vežimėliui ketinama išleisti – gal tik penktadalis būsimų tėvų laukiamo darbo.

Dar tenka laužyti galvą dėl gamintojo, modelio, komplektacijos, norimo funkcionalumo, o tada lįsti į dar mažesnes smulkmenas, kurios, kaip vėliau paaiškėja, visai ne smulkmenos: vežimėlio svoris (kuo lengvesnis ir kuo kompaktiškiau jį galima sulankstyti, tuo brangesnis, bet jei namas be lifto ir jį teks tąsyti aukščiau nei į pirmą ar antrą aukštą, svoris nebus smulkmena), pripučiami didesni ar plastikiniai mažesni ratai, kokia medžiaga ir vidaus audiniai naudoti.

Didžiojoje Britanijoje, iš kurios parduotuvių dažniausiai mėgstama siųstis reikiamų daiktų į Lietuvą, vaikiški drabužiai gerokai pigesni, nes jiems taikomas nulinis PVM. Bet to nebūtų galima pasakyti apie naujus vežimėlius, automobilines ar maitinimo kėdutes – tuos daiktus, kuriems tenka didžioji išlaidų dalis.

Pavyzdžiui, universalų trijų dalių vežimėlį „Pepe eco“ vienoje Lietuvos vaikiškų prekių parduotuvėje su nuolaida siūloma įsigyti už 345 eurus ir gauti dovanų, o Didžiojoje Britanijoje už tokį pat prašoma 400 eurų ir apie jokias dovanas neužsimenama. Universalų „Jane“ firmos „Epic Nano“ vežimėlį Didžiosios Britanijos internetinėse parduotuvėse pavertus eurais pigiausiai pavyko rasti už 671 – nors galima pirkti ir už 860 eurų. Lenkijoje tokį pat pavyktų įsigyti už maždaug 650 eurų, o toje pačioje Lietuvos vaikiškų prekių parduotuvėje su nuolaida tektų mokėti 544 eurus.

Lietuva turi ir savų gamintojų

Dauguma vežimėlių importuojami, bet turime ir vieną lietuvišką gamintoją – „Tutį“. Iš pradžių prekiavusi kūdikiams ir vaikams skirtomis prekėmis, po kelerių veiklos metų ši įmonė nusprendė pati pradėti gaminti vaikiškus vežimėlius.

Pirmieji „Tutis“ vežimėlių „keleiviai“ kitąmet jau sulauks pilnametystės. Nuo 2000-ųjų lietuviški vežimėliai imti eksportuoti ir šiuo metu jų galima rasti 12-oje šalių. „Tutis“ siūlo kelių modifikacijų vežimėlius ir taiko į kainos ir kokybės santykio ieškančių klientų grupę. Lietuviški vežimėliai nėra iš brangiųjų – pigiausias modelis „Tutis Tapu“ kainuoja 300, brangiausias „Tutis Leather“ – 450 eurų.

Remiantis gaminama.lt pateiktu gamintojų sąrašu, be vežimėlių gamintojo, Lietuvoje yra dar dešimt įmonių, gaminančių prekes tik kūdikiams. Dauguma jų siuva, mezga, neria patiems mažiausiems skirtus kasdienius ir proginius drabužėlius, batukus, patalynę, tekstilinius kūdikio higienos reikmenis, pirštines, kepuraites, palaidinukes, krikšto drabužius.

Vaikus matančių lietuviškų įmonių yra ir daugiau, tik jos siuva ar mezga ne tik kūdikiams, bet ir didesniems vaikams bei suaugusiesiems skirtus gaminius, todėl į šią kategoriją nepatenka.

Štai keletas lietuviškų drabužėlių parduotuvių kainų, rastų su išpardavimo nuoroda: lengvos plonos vasarinės kelnės iki metukų vaikui – 15 eurų, storesnės megztos medžiagos megztinukas – 25 eurai, viengubos kilpinės medžiagos suknelė – 35 eurai. Ar perkama 10–12 metų vaikui, ar 6–12 mėnesių mergytei – suknelės kaina ta pati.

Be išpardavimą skelbiančių šauktukų kūdikiui nuo gimimo iki 3 mėnesių tinkamo nešioti Lietuvoje siūto kostiumėlio (kelnės ir marškinėliai) kaina – 10 eurų.

Panašus internetinėje parduotuvėje siūlomas lenkiškas kainuos pusšešto euro, o pasidairius pagal skelbimus jau nešiotų drabužėlių galima rasti ir tokių, kai už 25 įvairių panašių kostiumėlių, smėlinukų, glaustinukių vienetus prašoma 4 eurų. Rudenišku atšiauru oru tinkamas lietuviškas kūdikio kombinezonas (vidus – 100 proc. medvilnė, išorė – 100 proc. poliesteris) – nuo 30 eurų, naują atvežtinį, dažniausiai lenkišką, su natūraliu avies kailiu paieškojus galima rasti už 20 eurų, o pavarčius skelbimus – ir už 5–7 eurus.

Dar yra lietuviška kūdikių proginių drabužių rinka. Medvilninė nesudėtingo modelio krikšto suknelė, skirta 64–81 cm ūgio mergaitei, kainuoja nuo 40 eurų. Už šilkinę su perlų siuviniu prašoma per 100 eurų, už vienkartinį krikštynų proga siūlomą vilkėti kostiumą – kelnytes ir liemenę iki metų berniukui norima gauti 65 eurus.

Visų vaikiškų prekių kainos, priklausomai nuo to, kur ir ko ieškai, skiriasi ne eurais, o kartais, todėl rasti prekę pagal kišenę galima, tereikia nepatingėti jos paieškoti.

Būtiniausios ir ne pirmo reikalingumo

Po vežimėlio ateina eilė kitai didelei prekei – lovelei ir jos priedams. Paprastą medinę nuleidžiamu kraštu ir reguliuojamu dugno aukščiu galima įsigyti ir už 50 eurų (nors galima ir už 100, ir už 300 eurų rasti). Vienas populiaresnių ir paprastesnių grikinių ar kokosinių čiužinių – 15–20 eurų. Medžiaginė lovytės apsauga – 10–20, antklodė 15–20, patalynė – 10–15 eurų. Visų šių prekių galima rasti ir keliskart brangesnių, bet ieškome pagal tokį principą – ne prasčiausia kokybė už priimtiną kainą.

Iš miegamojo su skaičiuotuvu kelkimės į vonią. Plastikinė kūdikio vonelė – 13, rankšluostis su gobtuvu – bent 10, kūdikiams rekomenduojamas muilas be šarmų kainuoja per 4 eurus. Vandens termometrui, šampūnui, aliejui po vonios, žirklutėms, kūdikių ausų krapštukams ir kitiems higienos reikmenims taip pat drąsiai pridėkime 20 eurų.

Jeigu maitina mama, tai nieko nekainuoja, nebent vienkartinę pientraukio injekciją (paieškojus su nuolaida naują rankinį „Avent“ firmos su papildomu buteliuku galima įsigyti už 40–45 eurus). Jeigu tenka griebtis mišinių, matematika jau kita. Žinomų firmų buteliukų kainos prasideda nuo 8 eurų, nuo gimimo tinkamų mišinių, kurių, atsižvelgiant į pakuotės dydį ir maitinimo dažnumą, reikės pirkti maždaug kas savaitę ar dar dažniau, – nuo 3–20 eurų ir daugiau.

Pirmąjį pusmetį mišinių reikia daugiau, vėliau – mažiau. Bet daugiausia išlaidų mišiniams reikia tikėtis, jeigu kūdikis alergiškas arba turi kitokių bėdų, pavyzdžiui, susijusių su pilvu. Tokios patirties turinčios dvynukus auginančios Renatos pasakojimu, tada dalį mišinukų tenka tiesiog išmesti, kol atrandi vaikui tinkamiausią. Atradus tinkamą vėlesnė mišinukų aritmetika tokia: per tris dienas vienas kūdikis suvartodavo beveik 8 eurus kainuojančią bifidobakterijomis ir vitaminais praturtintą mišinio pakuotę. Vadinasi, per mėnesį vienam vaikui vien mišiniams reikia 80 eurų.

Dar viena kategorija, be kurios prekių kūdikystėje būtų gerai, bet sunku išsiversti, – vaistai ir maisto papildai. Ne viena jauna motina, paklausta, kokios kainos susilaukus vaiko labiausiai nustebino, paminėjo būtent vaistus. Nueiti vaistinėn kūdikiui nupirkti į nosį lašinamo jūros vandenėlio ir grįžti su glėbiu kitokių medikamentų pirmais kartais būdavo įprasta. Tėvai – jautrus segmentas, todėl su jais žaidžiama papildomais rinkodaros triukais. O kuris tėvas vaikui, ypač sergančiam, nenupirks visko, kas geriausia?

Kelios kūdikiams aktualių vaistinių preparatų kainos: gerosios bakterijos (10 tirpiųjų miltelių) – 6–9 eurai, skystas preparatas nuo pilvo pūtimo – 4, atsiraugėjimą skatinantis sirupas – nuo 10, aspiratorius kūdikio nosiai valyti – nuo 9, aspiratoriui skirti vienkartiniai keičiami antgaliai (10 vnt.) – 8 eurai.

Pasak farmacininkų, pagrįsti, kodėl vaikiški medikamentai galėtų kainuoti šiek tiek brangiau, galima klinikiniais tyrimais. Tam, kad į maisto papildo informacinį lapelį būtų galima įrašyti „vaikiškas“ bei nurodyti, jog tinka vartoti nuo gimimo, reikia atlikti brangiai kainuojančius klinikinius tyrimus ir tokią informaciją pagrįsti.

Jeigu į tai neinvestuojama, informaciniame lapelyje matome, kad atitinkamo maisto papildo negalima vartoti iki 12 metų. Papildams klinikiniai tyrimai neprivalomi, bet solidžios, rimtos, save gerbiančios kompanijos juos atlieka. Dar vienas medikamentus pabranginantis veiksnys – atskiroms šalims gaminamos pakuotės, todėl yra skirtumas, ar atitinkamas maisto papildas bus vartojamas Lenkijoje, kurioje per metus gimsta per 400 tūkst. kūdikių, ar tik apie 30 tūkst. kūdikių per metus susilaukiančioje Lietuvoje.

Per metus sauskelnėms – 780 eurų

Dar vienas naudotų daiktų skyriuje neįsigyjamas atributas – sauskelnės, kurioms taip pat išleidžiama daug. Kaip ir mišinukų, pirmaisiais mėnesiais sauskelnių reikia daug. Nuolatinės išlaidos gresia mažiausiai metus, nors iš tiesų kur kas ilgiau – ir dvejus, o kai kada beveik trejus. Kuo didesnis vaikas, tuo brangesnes sauskelnes teks pirkti.

Pavyzdžiui, vienos „Pampers“ firmos sauskelnės, tinkamos 3–6 kg kūdikiui, kainuoja apie 0,22 euro, o vaikui artėjant link metų ir pasiekus 9–16 kg tos pačios firmos vienos sauskelnės pabrangsta maždaug 5 centais – iki 0,27. Kaip ir daug kur, perkant didesnę pakuotę iškart sumokama daugiau, bet vienetas kainuoja mažiau.

Dėl patogesnio skaičiavimo manykime, kad kūdikiui per parą reikės 10 sauskelnių. Vadinasi, per mėnesį užteks 4 pakuočių po 72 vnt., vienos pakuotės kaina – 16,19 euro (yra įvairių dydžių pakuočių, šią renkamės vėlgi dėl patogumo skaičiuoti). Tokį kiekį iškart pirkdami vaikiškų prekių parduotuvėje vien sauskelnėms per mėnesį išleistume beveik 65 eurus. Vyresniam vaikui per parą reikia mažiau sauskelnių, bet kadangi jos brangesnės, išlaidų dalis lieka panaši.

Žaislai – taip pat svarbūs. Visai mažam kūdikėliui jų nereikia, bet jam ūgtelėjus ne vieną tėvą aplanko maždaug toks suvokimas: paprasto barškalo ar kramtuko kainos prasideda nuo 5 eurų. Jeigu barškutis yra žinomo gamintojo ir ne tik barška, bet dar ir, pavyzdžiui, čeža ar cypia, be 10 eurų nieko nebus, o jeigu dar atlieka ir kokią nors lavinamąją funkciją, tokių žaislų kainos neturi ribų – 15 ar net ir per 100 eurų.

Sudėliokime kūdikio auginimo pradžioje pačių būtiniausių naujų prekių ir reikmenų krepšelį. Pirkime naują lietuvišką trijų dalių vežimėlį „Tutis Leather“ (450 eurų), medinę lovelę su visais miegoti būtinais priklausiniais (apie 110), kūdikio vonelę ir šiek tiek higienos reikmenų (50), drabužėlių (vadovaujantis principu visko po truputį ir perkant lauko kombinezoną, tinkamą dabartiniu metu, bei šiltą vokelį – mažiausiai 150).

Gauname 760 eurų ilgalaikių, t.y. dvejų metų trukmės, investicijų (tiek tarnaus lovytė ir universalus vežimas, bet automobilinę kėdutę teks keisti maždaug po pusmečio). Dar pridėkime mėnesio išlaidas sauskelnėms (65), buteliukams ir pieno mišinukams (80) – ir pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį gausime labai apytikrę 905 eurų sumą. Be vaistų ir maisto papildų. O per pirmuosius vaiko gyvenimo metus vien sauskelnėms išleisime 780 eurų.

Daug tai ar mažai? Vidutinė motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama metus arba dvejus, vienam iš tėvų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, šiuo metu siekia 347,6 euro per mėnesį. Minimali motinystės ir tėvystės pašalpa per mėnesį siekia 144,67, maksimali – 1388,73 euro.

Pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį „Sodra“ apmoka vieno atlyginimo dydžio tėvystės atostogas (vidutinė tėvams mokama išmoka – 802,8 euro). Gimus kūdikiui dar išmokama vienkartinė pašalpa, šiuo metu tai 431 euras. Manykime, kad už šią valstybės skiriamą sumą ir įsigijome universalų vežimėlį.

Nuo 2015 m. už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) Valstybinė mokesčių inspekcija taiko 60 eurų papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai bene ir visa finansinė vaikus auginantiems tėvams suteikiama parama.

Brangus tik pirmas vaikas

Vaikiškų prekių pasiūla didžiulė, kainos įvairios ir dėl to, kad daugumos vaikams perkamų drabužių, batų, žaislų tinkamumo nešioti ar žaisti laikas labai trumpas – metai dveji. Juk vaikai auga greitai, o kokybiškus drabužius išmesti arba sandėliuoti reta motina turi noro. Jei norima bent dalį sumokėtos sumos susigrąžinti, lieka giminaičiai ir draugai, komiso parduotuvės, mamų turgus arba skelbimai. Vadinamojoje antrinėje rinkoje galima rasti visko – pigesnių ir kokybiškesnių, labiau ir mažiau sunešiotų daiktų.

Kaip sumažinti su kūdikio atsiradimu susijusias išlaidas?

Ne visiems priimtina pirkti nepažįstamų vaikų nešiotus drabužius ar batus. Bet gal ši nuostata pasikeičia, jei vaikas – pažįstamas? Gal draugai, bičiuliai ar giminaičiai nežino, kur dėti išaugtų kūdikio drabužių ryšulių? Galima paklausti – labai tikėtina, jie bus laimingi radę kam parduoti, atiduoti ar davę su sąlyga vėliau grąžinti, jeigu  planuoja dar vieną atžalą.

Kalbintos motinos sutartinai tvirtina, kad brangus tik pirmas vaikas, nes jam reikia supirkti viską nuo nulio. Paskesni vaikai – daug pigesni. Jei pati mama maitina, kainuojantys tiek, kiek reikia sauskelnėms. Aišku, jei pirmagimė mergaitė, o antras vaikas – berniukas, greičiausiai teks vieną kitą ne rožinį drabužėlį nupirkti, bet įgyta patirtis leidžia nemažai sutaupyti. Jau ne teorinis, o praktinis žinojimas sako, kokių daiktų išties reikės, o be kokių galima lengvai apsieiti ir, tarkime, į šokliukus, vaikštynes ir panašias brangiai kainuojančias, bet labai trumpai tenaudojamas vaikų prekes neinvestuoti.

Prieš porą mėnesių septintos atžalos susilaukusi Meilė tvirtina nuo ketvirto vaiko, be sauskelnių, apskritai jokių kitų vaikui būtinų išlaidų nepajutusi. Maitina pati, o nuo vyresnių brolių ir seserų liko drabužių, batų, vežimų, žaislų. Neseniai į spintą pakabino jau šiek tiek aptrintą, bet jai labai brangią prieš 15 metų nepigiai pirktą nėščiosios suknelę. Gal dar prireiks.