"Veido" archyvas

Pigiausiai studijos kainuos būsimiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams, brangiausiai muzikantams ir pilotams

Už studijas šiemečiai pirmakursiai mokės tiek pat, kiek ir pernai įstojusieji į universitetus ar kolegijas. Studijų krepšelį gaus panašus skaičius studentų – apie 19 tūkst. Tačiau trims procentams pažangiausių antrakursių, kurie moka už studijas, šiemet valstybė žada grąžinti sumokėtus pinigus.

Marijampolietė abiturientė Miglė Svitojūtė norėtų studijuoti istoriją Vilniaus universitete, tačiau abejoja, ar pavyks įstoti į valstybinės finansuojamą vietą. Jos tėvams mokėti 3892 Lt už mokslo metus yra per brangu, tad mergina galvoja ir apie kitas specialybes: anglų filologiją ar režisūrą. Tačiau jos planuose – tik nemokamos studijos. “Tėvai neišgalėtų mokėti už mano studijas, nes tik prieš metus sesuo baigė psichologijos bakalaurą, o po poros metų tėvams reikės ir brolį leisti į mokslus”, – pasakoja M.Svitojūtė ir priduria, kad vasarą planuoja padirbėti, tačiau mano, kad pačiai tikrai nepavyks susitaupyti pinigų mokslams. Tad jeigu neįstotų į valstybės finansuojamą vietą, Miglė bandytų kitąmet. Jos mama Anelė Svitojienė taip pat mano, kad tai būtų prasmingiau negu ploti tūkstančius už studijas. “Per tuos metus dukra subręstų, suprastų, ką iš tikrųjų nori studijuoti. O paskolos Miglė studijoms tikrai neims, nes tai labai didelė našta jaunam žmogui. Jeigu iškart po studijų ir rastų darbą, tai kada tie pinigėliai atsipirktų, pavyzdžiui, baigus istoriją? Juk dirbant pagal specialybę istorijos mokytoja arba muziejuje, vargu ar tūkstantį litų uždirbtų”, – sako trijų vaikų mama. Moters nuomone, mokėti keturis ar penkis tūkstančius litų už mokslo metus neverta dar ir todėl, kad studijų kokybė mūsų universitetuose tokių sumų nuverta. Be to, vien tik sumokėti už studijas nepakankama, išleidžiant studijuoti vaiką į kitą miestą. “Vyriausiajai dukrai mėnesiui duodavom po 600–700 Lt, planuojam, kad ir Miglei tiek turėtų užtekti maistui ir kambario nuomai. Tačiau batams ir drabužiams reikės duoti papildomai”, – skaičiuoja A.Svitojienė.

Norminės studijų kainos – tokios pat kaip pernai

Studentams, nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas, mokslai šiemet kainuos panašiai kaip ir pernai. Be to, beveik visų mokamų studijų kainos bus tokios, kokias nustatė Švietimo ir mokslo ministerija, nors universitetas turi teisę patvirtinti ir didesnes. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Studijų rinkodaros tarnybos direktorė Miglė Šontaitė patvirtino, kad VDU svarstoma tik dėl vienos specialybės, – ar nevertėtų iš studentų prašyti daugiau, negu yra norminė studijų kaina. Vilniaus Mykolo Romerio universitete planuojama, kad bus dvi studijų programos, už kurias studentams teks ploti daugiau, nei yra numačiusi Švietimo ir mokslo ministerija. “Norminė studijų kaina už teisės ir policijos veiklos bei teisės ir valdymo studijas yra 3892 Lt, o universitetas planuoja nustatyti 4500 Lt. Suma išauga, nes šių specialybių studentams reikalingos uniformos ir šaudymo treniruotėms skirtos priemonės”, – teigia Mykolo Romerio universiteto Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjas Saulius Bugailiškis. Tačiau didesnė kaina yra svarbi tik tiems, kurie mokės už mokslą, o tiems, kurie pateks į valstybės finansuojamas vietas, primokėti nereikės.

S.Bugailiškis atkreipia dėmesį, kad už daugelį kitų studijų programų studentams teks mokėti šiek tiek mažiau, negu nustatė ministerija. Mat šiemet Mykolo Romerio universitete negavę krepšelio mokės ne už mokslo metus, o už gautus studijų kreditus.

Tačiau studentai, nusprendę studijuoti savo lėšomis, vis tiek pinigines turės atverti plačiai. Pigiausiai Lietuvos aukštosiose mokyklose – 3892 Lt kainuos studijos būsimiesiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams, daugiau kaip 5 tūkst. Lt teks mokėti už matematikos studijas, slaugytojams ir sportininkams. Filologų mokslai, išskyrus retas kalbas, atsieis 6390 Lt, medicinos ir veterinarijos studijos – daugiau kaip 9 tūkst. Lt, o menų krypties ir odontologijos studijos kainuos net 11 tūkst. Lt. Tačiau brangiausiai už mokslą universitetuose plos pilotai ir būsimieji muzikantai – po daugiau kaip 18 tūkst. Lt už mokslo metus. Kolegijose studijos brangiausiai taip pat atsieis muzikantams – 14 890 Lt, pigiausiai – humanitarams – 3238 Lt.

Priminsime, kad po dvejų bakalauro studijų metų studentų mokymosi vidurkiai bus iš naujo apsvarstyti, ir negavęs krepšelio galės į jį pretenduoti. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už bendrakursių, studijų krepšelio jis neteks. Finansavimas atiteks geriausiai besimokančiam iki tol už studijas mokėjusiam studentui.

Beje, jei studento netenkins studijų kokybė ar sąlygos, jis studijų krepšelį galės “persinešti” į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje, arba nutraukti studijas, bet tik tada, jeigu sesiją išlaikys sėkmingai. Kitaip reikės grąžinti dalį pinigų.

Krepšelį gaus mažiau negu pusė abiturientų

Valstybė šiemet, kaip ir pernai, numačiusi finansuoti beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas 44 valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Finansavimas geriausiais balais baigusiems mokyklas bus skirtas ir už nuotolines, ir už tęstines studijas. Į valstybės finansuojamas vietas 21 universitete bus priimta 10 tūkst. pirmakursių, 9 tūkst. galės nemokamai studijuoti 23 kolegijose. Tai mažiau negu pusė abiturientų, mat šiemet mokyklas baigs apie 40 tūkst. jaunuolių.

Skiriant valstybės finansavimą, geriausiųjų eilė pirmiausia bus skaičiuojama pagal pirmąjį pasirinkimą, paskui pagal antrąjį, ir t.t. Jei stojantysis rinksis skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo metu gali būti skirtinga.

Abiturientai, brandos ar stojamuosius egzaminus išlaikę prasčiau ir nepatekę į valstybės finansuojamą vietą, bet pasiryžę už studijas mokėti, tam galės gauti valstybės remiamas paskolas. Šias paskolas reikės pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus metams po studijų baigimo, tačiau paskolos palūkanas teks mokėti ir studijų metais. Studentams, imantiems paskolą sumokėti už studijas, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį tik tuomet, jei ji viršys penkis procentus.

Tiesa, pažangiausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė numačiusi grąžinti už studijas sumokėtus pinigus. Šiais metais kompensacijoms skirti yra numatyta iki 11 mln. Lt. Kompensacijų skaičius bus nustatytas pagal valstybės finansuojamų vietų skaičių – jis galės siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Tikimasi, kad kompensacijas šiemet gaus trys procentai geriausiai besimokančiųjų. Į jas galės pretenduoti šiemečiai antrakursiai.

Kompensacijos bus išmokamos du kartus – po dvejų studijų metų ir po likusio laikotarpio. “Tokiu būdu garantuojamas principas, kad geriausieji studentai gauna valstybės finansavimą. Gerėjant ekonominei situacijai, veikiausiai valstybė grąžins studijų lėšas maksimaliam skaičiui geriausiai besimokančių už studijas mokančių studentų”, – tikisi Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Ekspertų vertinimai gali padėti apsispręsti, ką studijuoti

Pernai aukštosios mokyklos buvo parengusios apie 1500 mokymo programų. Šiemet vien tik iki kovo Studijų kokybės vertinimo centrui pateikta daugiau kaip 60 naujų mokymo programų. Universitetai, bandydami pritraukti kuo daugiau studentų, taip juos vilioja, tačiau naujomis programomis nereikėtų labai žavėtis. Nors jas vertina Studijų kokybės vertinimo centro specialistai, tačiau tikrinama tik tiek, ar naujai pateikta programa atitinka teisės aktus. “Ji startuoja su pasitikėjimo kreditu. Ir tik po trejų metų programą vertina, išsamiai analizuoja, pateikia nustatytus trūkumus ir rekomendacijas užsienio ir Lietuvos ekspertai”, –  paaiškina Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė. Anot jos, šios išvados, renkantis, ką studijuoti, turėtų būti svarus argumentas, padedantis apsispręsti. Mat jose pateikiama konkreti informacija apie studijų kokybę paremta profesionalų vertinimais, o ne universiteto rinkodarine kampanija. Ekspertų išvadas galima rasti Studijų kokybės vertinimo centro interneto puslapyje www.skvc.lt, skyrelyje Vertintų studijų krypčių apžvalgos. “Sužinojęs, kaip konkrečią studijų kryptį įvertino užsienio ekspertai, abiturientas žinotų, ar vertą ją rinktis”, – paaiškina A.Valeikienė ir priduria, jog dažniausiai nurodomas trūkumas, kad studijų programos tikslai yra nesusieti su rezultatais, – orientuojamasi ne į tai, ko šiandien reikia darbo rinkai, o į dėstytojų galimybes. Taip pat užsienio ekspertams labai dažnai užkliūva, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, mažai dėstytojų stažuojasi užsienyje, o studentų mokosi pagal mainų programas. Dėl to nukenčia studijų kokybė, nes dėstytojai remiasi pasenusiomis žiniomis, dažnai jie naudojasi ir sena literatūra. Renkantis studijas tokius dalykus praverstų žinoti iš anksto, ypač, jei už mokslą teks mokėti po 5 ar 10 tūkst. Lt.