Valstybės finansuojamos vietos universitete ar kolegijoje šiemet negaus maždaug pusė pirmakursių. Kokias specialybes pasirinkusiems teks suploti daugiausiai, o kurios studijos bus pigiausios?

Dėl demografinių priežasčių mažėjant abiturientų skaičiui, proporcingai 9 proc. mažinamas ir valstybės skiriamas studijų finansavimas. Tad 2013–2014 mokslo metais studijų krepšelius gaus 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. stojančiųjų į universitetus ir maždaug 7,5 tūkst. – į kolegijas. Pernai valstybės skiriamą studijų finansavimą gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų.
Vis dėlto, kaip ir praėjusiais metais, šiemet už mokslą aukštojoje mokykloje mokės kas antras pirmakursis.
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis patvirtina, kad daugelis abiturientų rinkdamiesi studijų programą įvertina ne tik tai, kiek specialybė yra perspektyvi, bet ir savo bei tėvų galimybes mokėti už mokslą, jeigu nepavyktų patekti į valstybės finansuojamą vietą. „Kaina už studijas labai svarbus dalykas renkantis, ką studijuoti. Neretai didelė suma net paveikia studijų krypties pasirinkimą. Jeigu abiturientai žino, kad tėvai negalės mokėti tokios sumos, o kitais metais pereiti į valstybės finansuojamą vietą nesitiki, tiesiog tos specialybės nesirenka“, – abiturientų pasirinkimo motyvus atskleidžia J.Vaidelis.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientė Ugnė Jakubauskaitė taip pat sako, kad visi jos bendraklasiai lygina ne tik atskirų universitetų studijų programų kokybę, bet ir kainą už mokslą, taip pat daugelis kartu su tėvais pasiskaičiuoja, kada sumokėti pinigai atsipirktų.
Bene rimčiausiai savo pasirinkimą reikėtų įvertinti ketinantiems tapti muzikantais ir pilotais, mat šios studijų kryptys yra brangiausios: nepatekus į valstybės finansuojamas vietas teks ploti po daugiau kaip 18 tūkst. Lt per metus.
Kolegijose studijos brangiausiai taip pat atsieis muzikantams – po beveik 15 tūkst. Lt. per metus.
Kiek teks atverti pinigines šiųmečiams pirmakursiams, nusprendusiems savo lėšomis studijuoti kitas specialybes?

Pigiausios socialinių ir humanitarinių mokslų studijos

Pigiausiai Lietuvos universitetuose, 3892 Lt per metus, kainuos studijos būsimiesiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams, daugiau kaip 5 tūkst. Lt teks mokėti už matematikos studijas, taip pat būsimiesiems slaugytojams ir sportininkams. Filologijos mokslai, išskyrus retas kalbas, atsieis 6390 Lt. Studijuojantiems architektūrą, fizinius ir technologijos mokslus, biomedicinos srities specialybes, taip pat psichologiją per metus reikės sumokėti per 7,5 tūkst. Lt. Būsimiesiems medikams ir veterinarams mokslas kainuos daugiau kaip po 9 tūkst. Lt, o menų krypties, odontologijos ir visuomenės saugumo studijos – net 11 tūkst. Lt.
Pasirinkusiems studijas kolegijose mokslas atsieis šiek tiek pigiau. Štai už humanitarinių ir socialinių mokslų studijas per metus teks pakloti po 3238 Lt, nusprendusiems įgyti socialinio darbuotojo specialybę – beveik 4 tūkst. Lt, už biomedicinos, fizinius bei technologijos mokslus – per 4,5 tūkst. Lt, menų krypties studijas – beveik 8 tūkst. Lt.
Daugelyje universitetų ir kolegijų studijų kainos nesiskirs nuo norminių – tų, kurias nustatė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vis dėlto kai kurių studijų programų kainas aukštosios mokyklos patvirtino didesnes. Tad už tą pačią studijų programą viename universitete gali tekti mokėti daugiau nei kitame. Tarkim, teisės studijos Vilniaus universitete (VU) nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas kainuos 5 tūkst. Lt – tūkstančiu litų daugiau nei norminė kaina. O Mykolo Romerio universiteto teisės specialybės studentams reikės mokėti tiek, kiek nustatė ŠMM, – 3892 Lt.
Tūkstančiu litų daugiau, negu patvirtinta ŠMM, reikės mokėti ir VU medicinos bei odontologijos specialybių studentams. Ir tokių studijų programų, kaip žurnalistika, ekonomika, vadyba bei verslo administravimas, kaina šiame universitete keliais šimtais litų didesnė negu norminė.
VU strateginių reikalų prorektorius doc. Juozas Galginaitis pabrėžia, kad kiekviena aukštoji mokykla yra laisva nuspręsti, kiek ji investuoja į aukščiausios kvalifikacijos akademinį bei mokslinį personalą, studijų infrastruktūros atnaujinimą bei priemones, kurios ne tik augina studijų kokybę, bet ir pačias studijas daro patrauklesnes. Taip pat svarbu ir tai, kiek laiko skiriama individualiam darbui su studentais, kiek investuojama į studijų aplinką, studentų galimybes aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Būtent šie pasirinkimai, J.Galginaičio žodžiais, lemia tai, kad vienų ir kitų aukštųjų mokyklų studijų programų kainos skiriasi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.