3 KLAUSIMAI,  Danui Arlauskui, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniam direktoriui

VEIDAS: Iki vasario pabaigos verslo darbdavių konfederacija turi pateikti vertinimą, ar verslas yra pasiruošęs nuo liepos pirmosios planuojamam minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) didinimui. Kokio darbdavių sprendimo galima tikėtis?

D.A.: Manau, kad sprendimas bus teigiamas. Vienu ar kitu dydžiu minimalią mėnesinę algą tikrai reikia kelti. Tik prieš tai turime gauti Statistikos departamento, “Sodros” ir Mokesčių inspekcijos duomenis apie situaciją ir išsiaiškinti, kokia bus MMA kėlimo formulė. Darbo kodeksas leidžia diferencijuoti algą pagal regionus, pagal darbuotojų grupes, pagal šakas, o kai kuriose šalyse, jeigu žmogus neturi darbo įgūdžių, jam nustatomas dar mažesnis atlygis. Taigi, man atrodo, turėtume sutarti dėl tam tikro modernaus MMA kėlimo proceso, išnaudoti galimybes, kurias leidžia Darbo kodeksas.

VEIDAS: Kokią MMA kėlimo formulę jūs siūlote?

D.A.: Pirmiausia noriu pasakyti, kad MMA nereikėtų pririšti prie vidutinio darbo užmokesčio, nes kai kuriuose rajonuose vidutinis atlyginimas yra net 40 proc. mažesnis negu šalies vidurkis. Pririšę MMA prie vidurkio, „nusodinsime“ mažas įmones. Mūsų pozicija yra labai aiški: reikia apsispręsti, ar norime, kad vidutinė mėnesinė alga padidėtų vizualiai, ar kad keliamas MMA reikštų tikrą pajamų padidėjimą.

Siekiant realaus pajamų didėjimo, reikia kelti neapmokestinamą minimumą. Beje, darbdaviai tokiu atveju nieko nelaimėtų, nes neapmokestinamo minimumo didėjimas išlaidų nesumažina. Bet užtat padidina realiai „į rankas“ gaunamų pinigų sumą. Kad suprastumėte, kodėl norime inovatyvaus MMA didinimo, reikia prisiminti, kaip MMA buvo didinamas praėjusį kartą. Nors realiai MMA lyg ir buvo padidintas, bet atsirado nemažai įmonių, kurios ėmė piktnaudžiauti: darbo sutartyje numatė trumpesnes darbo valandas, o žmonės realiai dirbo kaip ir anksčiau ir gavo tokias pačias algas. Kitaip sakant, atsirado sąlygos nesąžiningai konkurencijai ir gudravimui darbuotojų atžvilgiu. O tokiam gudravimui užkirsti kelią labai sudėtinga. Todėl mes ir sakome, kad reikia kelti neapmokestinamą minimumą – tada nebus ir gudraujančių, o laimės iš to visi.

VEIDAS: Valdantieji teigia, esą jie visiškai pasiruošę MMA kėlimui ir sukaupę tam 50 mln. litų. O kiek litų tam turi būti sukaupęs verslas?

D.A.: Kai valdžia sako, kad yra pasiruošusi, tai reiškia, kad ji yra pasiruošusi kelti atlyginimus savo sektoriuje, t.y, biudžetininkams. Toks pareiškimas, kad jie pasiruošę, man atrodo net truputį juokingas. Juk jie tuos atlyginimus gali kelti bet kada, nors ir šiandien. Tai kodėl to nepadaro? Kodėl neparodo gero pavyzdžio verslui? Kodėl laukia, kad būtinai atlyginimus kartu didintų verslas. O atsakant į klausimą, ar verslas yra pasiruošęs, mes ir laukiame kovo mėnesį pasirodysiančių duomenų apie tai, koks yra įmonių pelningumas, kaip keičiasi bankrotų skaičius, pagaliau reikia įvertinti, kaip verslą paveikė pernykštis MMA pakėlimas.

Nieko naujo nepasakysiu: Lietuvos MMA yra trečias pagal mažumą visoje Europoje ir jį kelti reikia kiek tik pajėgiame. Tik turime apsispręsti, ar tai darysime inovatyviai, ar politizuotai.