Kinijai vadovauti ėmėsi Xi Jinpingas – aristokratas “iš kaimo”, kuriuo pasitiki ne tik komunistų partijos elitas, bet ir susiskaldęs, skurdo nustekentas Kinijos valstiečių luomas.

Apie Xi Jinpingo asmenybę ir charakterį jau pačioje jo vadovavimo Kinijai pradžioje žinoma kur kas daugiau nei apie jo pirmtaką Hu Jintao – šio kadencijos pabaigoje.
Priešingai nei apie Hu, visiems žinoma, kur Xi gimė. Arba kada mirė jo tėvas. Regis, tai paprastos detalės, tačiau Hu Jintao vadovavimo laikotarpiu apie tai buvo draudžiama net garsiai kalbėti – tuometis Kinijos vadovas gėdijosi savo gimdytojo, nevykusio prekeivio arbata, ir niekam nenorėjo pasakoti nei jo gyvenimo, nei savo paties vaikystės detalių.
Xi tėvas, priešingai, visuomet pasižymėjo dideliu moraliniu autoritetu. “Jei Kinijos komunistų partija ir turi kokią šviesiąją pusę, tuomet buvęs vicepremjeras Xi Zhongxunas yra jos centrinė figūra”, – apie dabartinio Kinijos lyderio tėvą rašo leidinys “Foreign Policy”, primindamas, kad tarp svarbiausių Xi Zhongxuno nuopelnų yra reikšmingos devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ekonomikos reformos ir priešinimasis 1989-aisiais Tiananmenio aikštėje įvykusiam susidorojimui su protestuotojais.
Šį moralinio bei politinio autoriteto šleifą paveldėjo ir jo sūnus. Tačiau Kinijos vadovu jis tapo ne (vien) dėl šios priežasties. Visiems Kinijoje žinoma, kad septyni iš dešimties svarbiausio Kinijos sprendimų priėmimo organo – nuolatinio politbiuro komiteto nariai yra saistomi giminystės ryšių. Vienus sieja tiesioginis kraujo ryšys, kitus – santuoka, bet, šiaip ar taip, Xi irgi yra svarbiausių Kinijos aristokratų giminaitis.
Be to, jis iš tų politikų, kurie visą gyvenimą vengė konfrontacijos su svarbiais partijos žmonėmis ir nesistengė išsišokti ar išsiskirti iš kitų. Taigi, nors jo sąskaitoje nėra jokių reikšmingų laimėjimų, nėra ir rimtų klaidų. “Viską, ką galime pasakyti apie Xi Jinpingą, turime pradėti žodžiais “Manau” arba Ko gero”, – teigia rašytoja ir aktyvistė iš Pekino Dai Ching.
Taigi, viena vertus, Xi yra tikrai garbingo politiko sūnus. Antra vertus, jis priklauso visuomenės grietinėlei, ir tai – vienintelis jo “nuopelnas”.

Supranta varguomenę

Tiesa, kalbant apie Xi asmenybę negalima nutylėti ir to, kad vaikystėje jam teko paragauti ir paprasto valstietiško gyvenimo, nes būdamas mažas jis, kol sostinėje vykdavo neramumai, gyvendavo kaime pas gimines.
Vyresni Liangdziaho kaimelio gyventojai vis dar prisimena aukštą, šiek tiek vaikiškos išvaizdos penkiolikmetį “studentų vaiką”, kuris, nesiafišuodamas, kad yra partijos funkcionieriaus sūnus, į kaimą atvyko nešinas dviem didžiuliais maišais knygų.
“Jo kelnės buvo sulopytos kaip mūsų visų – neatrodė kažkoks išskirtinis. Tai buvo gana gražus vaikinas. Tiesa, tuo metu jis buvo labai liesas – ne taip kaip dabar, kai matome jį apskritaveidį, kalbantį per televizorių”, – juokiasi senyva kaimo parduotuvėlės savininkė.
“Iš pradžių jis nepajėgė dirbti valstietiškų darbų, bet greitai išmoko visko, ko reikia norint išgyventi kaime. Niekas apie jį negalėtų pasakyti nė vieno blogo žodžio”, – prisimena vietiniai gyventojai, kurie dabar be galo didžiuojasi, kad jų “berniukas” tapo visos Kinijos vadovu.
Tiesa, jie nutyli tai, ką mielai pasakoja pats Xi. Pavyzdžiui, 1969-aisiais, kai Kinijoje vyko vadinamoji kultūrinė revoliucija, kaimiečiai jį versdavo dalyvauti protestuose, kuriuose jam buvo liepiama juodinti savo tėvą. “Tris ar keturis kartus buvau jėga užrakintas ir verčiamas patikėti tuo, kuo patikėti tiesiog negalėjau. Tad 1969-aisiais pabėgau iš kaimo. Tiesa, tik tam, kad Pekine būčiau suimtas ir grąžintas atgalios”, – 1992-aisiais duodamas interviu leidiniui “The Washington Post” pasakojo būsimasis Kinijos vadovas.
1998-aisiais išleistoje biografinėje esė Xi Jinpingas ano meto padėtį pavaizdavo dar dramatiškiau. Jis prisimena, kad 1968–1969 m., kai Pekine buvo žudomi žmonės, o kaimuose vyko riaušės, jis išgyveno baisiausius likimo smūgius – paauglys buvo atskirtas nuo šeimos ir paliktas likimo valiai. “Sveikas sausį, paliegęs vasarį, pusgyvis kovą ir balandį”, – taip šiuos metus prisimena Xi Jinpingas.
Vis dėlto gyvenimas tarp paprastų žmonių, nors ir nelengvas, išugdė Xi Jinpingo gebėjimą suprasti šalies gyventojus ir gebėti įsijausti į jų vargus bei rūpesčius.
“Tai bene jautriausias Kinijos vadovas. Kaip asmenybė, jis nepaprastai mielas ir patrauklus”, – praėjus 15 metų po interviu su Xi Jinpingu konstatuoja tas pats JAV dienraštis “The Washington Post”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.