Shutterstock

Meno sociologija. Kaip atskleidė Europos Komisijos tyrimas, kinas tarp europiečių yra pati populiariausia medija, palyginti su internetu, televizija, muzika, radiju, knygomis, spauda, videožaidimais bei socialinėmis medijomis. Tik 3 proc. Europos gyventojų yra visiškai abejingi kinui, o didžioji dalis kiekvieną savaitę vidutiniškai pažiūri daugiau nei du filmus. Beveik 70 proc. Europos gyventojų siunčiasi filmus ar žiūri juos internetu nemokamai, daugiau nei pusė mėgaujasi jais savo kompiuteryje ar nešiojamajame įrenginyje.

Filmų žiūrėjimui kasdien skiriama mažiau valandų nei naršymui internete, socialinėms medijoms ir muzikos klausymuisi, tačiau apskritai filmai yra žiūrimi dažniau nei kita televizijos produkcija. Tokius rezultatus atskleidė Europos Komisijos užsakymu atlikta išsami Europos kino auditorijos tyrimo ataskaita, kurios svarbiausi rezultatai pristatyti „Kino pavasario“ metu vykusioje konferencijoje „Meeting Point – Vilnius“. Tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. gyventojų nuo ketverių iki penkiasdešimties metų amžiaus iš dešimties Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos. Jame analizuoti europiečių prioritetai ir nuostatos renkantis filmus, lankymosi kine ir filmų žiūrėjimo namų sąlygomis įpročiai, taip pat skirtumai tarp šalių nacionalinio, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kino paklausumo.

Tyrimo organizatoriai, remdamiesi gyventojų apklausa, išskyrė penkias kino žiūrovų grupes.

Kai kalbama apie didžiajam ekranui kuriamus filmus, populiariausios platformos jiems žiūrėti yra televizija, kino teatrai ir vaizdo įrašai. Žinoma, turint omenyje šių platformų naudojimo dažnumą, lankymasis kino teatre nublanksta prieš filmų žiūrėjimą per televiziją ir siuntimąsi iš interneto. Tam yra gana pragmatiškų priežasčių. Tyrimo rezultatai rodo, kad 14 proc. apklaustų dalyvių, o Lietuvoje – net 27 procentų, nuo artimiausio kino teatro skiria daugiau nei pusvalandis kelio. Kitos priežastys – ribotas kino teatrų repertuaras, didelės kainos ir laiko stoka.

Pagrindinė kino žiūrovų auditorija – jauni išsilavinę miesto gyventojai, kurie domisi pačiais įvairiausiais filmais ir daugiausia siunčiasi juos iš interneto nemokamai, nes legaliai rodomų filmų pasiūla ir kaina jų netenkina.

Kaip pabrėžė tyrimo rezultatus pristatęs įmonės „Headway international“ vadovas Arnaud Dupont’as, tarptautinio audiovizualinio sektoriaus rinkodaros ekspertas, renkantis filmą europiečiams didelę įtaką daro du dalykai: tai, kokia istorija jame pasakojama, ir diskusijos su draugais bei artimaisiais, kokį filmą vertėtų pamatyti. Beveik 30 proc. kino žiūrovų sąmoningai nesirenka, ką žiūrėti, bet remiasi kitų rekomendacijomis. Pasak pranešėjo, tyrimas atskleidė, kad rinkdamosi filmus moterys dažniau nei vyrai remiasi kitų žmonių rekomendacijomis bei žinutėmis socialiniuose tinkluose, o vyrai daugiau informacijos ieško internete, pavyzdžiui, IMDB (liet. Internetinė filmų duomenų bazė).

Efektyviausia filmų rinkodaros priemonė – anonsiniai filmukai, kuriuos prieš eidami į kiną peržiūri per 80 proc. apklaustų tyrimo dalyvių. Populiariausi žanrai – komedija, veiksmo ir nuotykių, nors Europoje sukuriama nemažai dramų, kurios populiaresnės tarp moterų ir vyresnio amžiaus žmonių. Žanras, siužetas ir aktoriai yra svarbiausi filmų atrankos kriterijai.

Vienas tyrimo tikslų buvo padėti Europoje kuriamiems filmams peržengti savo kilmės šalis ir patekti į tarptautinę rinką. Tyrimas parodė, kad europiečiai kur kas daugiau nei apie savo žemyno filmus žino apie komerciškai sėkmingus Holivudo filmus ir juos žiūri. Pagal žiūrovų skaičių šie yra net tris kartus populiaresni nei antroje ir trečioje vietoje atsidūrę nacionaliniai ir europietiški filmai.

JAV kino industrijos sukurtą produkciją žiūri beveik visi, nors minimi ir jos trūkumai: per daug smurto, specialiųjų efektų, pernelyg stereotipiniai personažai ir nuspėjami siužetai. Kita vertus, europinis kinas daliai žmonių kliūva dėl užsienio kalbos nemokėjimo. 46 proc. apklaustųjų norėtų, kad europietiški filmai būtų rodomi originalo kalba su subtitrais jų gimtąja kalba.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo prašoma išrinkti geriausius būdus, kaip didinti europinio kino žiūrimumą. Atsakydami į šį klausimą 53 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų matyti daugiau europietiškų filmų reklamų per televiziją, 50 proc. mano, kad būtų reikalinga sukurti internetinę duomenų bazę su išsamia informacija apie visus Europoje sukuriamus filmus. Maždaug pusė apklaustųjų norėtų, kad europietiški filmai apskritai būtų daugiau reklamuojami internete. Tiek pat yra manančiųjų, kad būtų prasminga inicijuoti kino teatruose Europos kinui skirtus renginius.

Taigi šis tyrimas parodo, jog Europos kino industrija tikrai neišnaudoja visų galimybių, kad pasiektų platesnę auditoriją. Iš daugiau nei tūkstančio kasmet Europoje sukuriamų filmų tik nedaugelis pakliūva į užsienio rinkas. Europos Komisija pabrėžia, kad vienas būdų, kaip didinti kino filmų prieinamumą ir pasiekti naujas auditorijas, yra nebrangių interneto platformų kūrimas. Tuo pačiu metu patariama stiprinti tradicines platformas: filmų peržiūras kine paverčiant ypatinga švente, kurios metu susitinkama su filmo komanda ir draugais diskutuoti apie filmą, taip pat – televizijoje kuriant programas, skirtas supažindinti su europiniu kinu. Informacijos sklaidai svarbu išnaudoti socialinius tinklus ir kurti informacinius tinklalapius apie kiną.

Penkios Europos kino žiūrovų grupės

Remdamiesi respondentų atsakymais apie įpročius ir nuostatas kino atžvilgiu, tyrimo organizatoriai išskyrė penkias žiūrovų grupes, kurių polinkiai turėtų padėti kino prodiuseriams apibrėžti filmų auditoriją ir kurti rinkodaros strategiją.

Pati gausiausia grupė – tai „priklausomybę“ nuo kino turintys jauni miesto gyventojai, aktyvūs interneto ir socialinių tinklų naudotojai. Jie turi pakankamai laisvo laiko, domisi kultūra ir jos naujienomis, išmano aktualijas. Jiems svarbu pamatyti pačių naujausių filmų premjeras. Šios grupės žmonės žiūri daug filmų įvairiose platformose ir medijose, jie nėra išrankūs – žiūri tiek JAV, tiek nacionalinį ir europinį kiną. Į juos, kaip į vieną pagrindinių auditorijų, galima orientuotis kuriant europinių filmų rinkodaros strategiją.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.