"Veido" archyvas

Po finansiškai sėkmingos gegužės ir labai gero birželio Lietuvos kino platintojai laikosi tos pačios taktikos – nerizikuoti investicijomis, neperkrauti repertuaro ir nekonkuruoti su stipriausiais lyderiais.

Bent du liepos mėnesio reginiai bus pardavinėjami be išradingesnės reklamos: tai visiems laikams atsisveikinantis burtininkas Haris Poteris ir paskutiniam mūšiui susikonstravę robotai transformeriai. Šios dvikovos nugalėtojas sunkiai prognozuojamas, nes abu filmai taikysis į skirtingas auditorijas.

Atostogų ritmu

Liepą dirbti pasišovė tik du platintojai – “Forum Cinemas” ir “Acme”. Rinkoje pirmaujančios bendrovės per penkis savaitgalius išleis septynis filmus ir kiekvienas gaus pakankamai laiko susirinkti sau priklausančius pinigus. Didžiausią konkurenciją pajus 3D technologija sulipdyti trys galiūnai, kuriems kažkaip teks pasidalyti mūsų kino teatruose įrengtas devynias sales su skaitmeniniais projektoriais. Lengviau išsiteks tradiciškai sukirptos naujos komedijos, tad ištvirkę alkoholikai iš “Pagirių Tailande” ir nuviliančiai nuobodus Jimas Carrey su “Pono Poperio pingvinais” galės ramiai spręsti neužbaigtus birželio uždavinius.

“Meedfilms” vis labiau koncentruojasi į lietuviško kino platinimą ir jau reklamuoja Algimanto Puipos dramą “Miegančių drugelių karalystė” bei pradedamą filmuoti Emilio Vėlyvio juodojo humoro trilerį darbiniu pavadinimu “The Bulletproof Plan”. “Incognito filmai” pina įdomių premjerų voratinklį rudens repertuarui (Kanų perliukai “Oda, kurioje gyvenu” ir “Miegančioji gražuolė” maišysis su komerciniais niekalais). “Garsų pasaulio įrašai” Rusijos ir Europos kompanijų sąrašuose ieško parankių nepriklausomų filmų, kuriuos galėtų įsukti taip pat sėkmingai, kaip “Šalutinį efektą” ir “Juodosios raganos metus”.

Kino centras “Skalvija” išeina mėnesio atostogų prieš naujo sezono atidarymą, tad alternatyvai nuo holivudinių atrakcijų liks tik kino teatro “Pasaka” iniciatyva organizuojama vasariška vėlyvų vakarų pramoga “Kinas po žvaigždėmis” su rimtais ir klasikiniais filmais. Šiuolaikinio meno centro kiemelyje rodysis bent keli išskirtiniai kūriniai, kurių nepatartina praleisti ir verta pamatyti antrą ar trečią kartą.

Robotai mėnulyje ir Čikagoje

2009 m. “Transformeriai: nugalėtojų kerštas” Lietuvoje išbarstė beveik 27 tūkst. žiūrovų iš 2007 m. “Transformerių” auditorijos. Būtent taip nuskambėjo pavojaus signalas, kad domėjimasis robotų karais pernelyg sparčiai sumažėjo.

Pripažinęs antrojo filmo klaidas režisierius Michaelas Bay’us pažadėjo geresnį scenarijų, mažiau banalybių, geresnių aktorių rinktinę, daugiau efektingo veiksmo, pašėlusių lenktynių, pavojingų skrydžių ir novatoriškai susidedančių robotų. Vargu ar įmanoma sumąstyti originalesnių idėjų fantastiniame trileryje “Transformeriai 3″ apie agresyvų Žemės griovimą, kuris dėl nerealių efektų gausos atrodo lyg kompiuteriniais dažais nutapytas animacinis robotų filmas.

Viskas prasideda nuo paslapčių mėnulyje, o finišuoja įspūdingu Čikagos suniokojimu. Vis dėlto šį kartą M.Bay’us turi rimtą kozirį, kuris atvilios į kiną ne tik ištikimiausius “Transformerių” žiūrovus, bet ir praradusius viltį holivudinių reginių gerbėjus: tai 3D perspektyva visu gražumu.

Senamadiškus kino gamybos metodus dievinantis režisierius perfekcionalistas ilgai spyriojosi, bet prodiuserio Steveno Spielbergo pakviestas revoliucinių technologijų profesorius Jamesas Cameronas įkalbėjo filmuoti “Transformerius” 3D režimu ir geranoriškai paskolino visą “Įsikūnijimo” komandą. Jie sugebėjo sukonstruoti dar sudėtingesnę trimačių kamerų sistemą, įtaisyti profesionaliam sklandytojui akrobatui ant galvos miniatiūrinę 3D kamerą šuoliui be parašiuto nufilmuoti ir išpildyti kitas neįsivaizduojamai sunkias užduotis. Skaitmeninis filmavimas pabrangino titanišką “Transformerių” biudžetą papildomais 30 mln. JAV dolerių. Mačiusieji ištraukas vienu balsu tvirtina, kad M.Bay’us sukūrė kol kas geriausią 3D efektų pojūtį.

Sudie, Hari!

“Transformerius” patartina lankyti trimatėje erdvėje, o Hario Poterio ir draugų mūšiui su piktuoju Voldemortu 3D akiniai nėra būtinai reikalingi. Fantastinis burtų magijos epas “Haris Poteris ir mirties relikvijos. 2 dalis” atsisveikinimui su gerbėjais rezervavo 3D sales, kad į sąskaitą prikapsėtų kuo daugiau pinigų. Svarbu žinoti, kad filmavime profesionalios 3D kameros nedalyvavo, o tradiciniais metodais užfiksuota medžiaga vėliau buvo konvertuojama pagal trimačių technologijų algoritmą. Tai kardinalus įspūdžio skirtumas, nes konversija patamsina vaizdą, dažnai sukelia galvos skausmus ir neparodo absoliučiai nieko ypatingo.

Dešimtmetį gyvuojančios ir 2 mlrd. dolerių pajamas pakėlusios “Poteriados” finalas nusipelno apsilankymo bet kokioje versijoje. Lietuvoje nejaučiama masinio ažiotažo, kaip daugelyje pasaulio šalių. Nieko keisto, nes “Mirties relikvijų” pirmoji dalis pagal bilietų pardavimą (54,8 tūkst.) užėmė priešpaskutinę vietą ir šiek tiek aplenkė “Azkabano kalinį”. Tai reiškia, kad Hario Poterio, Hermionos ir Rono gerbėjų būrys nepadidėjo, o ištikimiausi skaitovai ėjo į pasimatymą tik po vieną kartą.

Finalinė dalis kainavo 200 mln. dolerių ir virto nesustabdomu veiksmo trileriu. Režisierius Davidas Yatesas kinematrografinėmis priemonėmis interpretavo H.K.Rowling knygoje aprašytus įvykius, keitė jų vietas ir pratęsė esminius mūšius. Filmo žiūrovus stebins fechtavimo sesija burtų lazdelėmis, nemirtingumą garantuojančių relikvijų paieškomis, ugningu kompiuterinės gyvatės šėlsmu, jaudinančiu susitikimu su išėjusių artimųjų ir draugų dvasiomis, profesoriaus Dumbldoro vaiduoklio išpažintimi apie tamsias paslaptis, lemiamu Hario ir Voldemorto susirėmimu, Hermionos ir Rono bučiniu, tašką dedančiu epilogu po 19 metų ir kitais magiškais momentais.

Patinka amerikietiškos komedijos

“Pagirių Tailande” rezultatai (daugiau nei 700 tūkst. Lt per mėnesį) ir J.Carrey populiarumas įrodo, kad lietuvių mentalitetui artimos amerikietiškų komedijų schemos. Niekada negali žinoti, kuri iš jų išjos tamsiuoju vasaros arkliuku ir masiškai prajuokins tautą. Komedija “Kaip atsikratyti boso” gundo patikimu aktorių juokdarių kolektyvu ir intriguojančiu sumanymu. Trys karjeristai kaltina savo bosus dėl gyvenimo bėdų, nesibaigiančių patyčių ir seksualinio šantažo. Vienintelis būdas ištrūkti iš priespaudos – nužudyti juos visus iš eilės, kad pasaulis suspindėtų gražiau. Čia komedija, tad kruopščiai sudėliotas ir profesionalaus žudiko parengtas velniškas planas apsivers aukštyn kojom, o nevykėliai žudikai turės atkentėti dar skausmingesnes likimo išdaigas.

Žiūrovų mėgstamų komedijų aso Juddo Apatow prodiusuotos “Sunokusios pamergės” teoriškai taikosi į geriausių draugių teritoriją, bet provokuoja kardinaliai kitokias emocijas, stebina gudriu išradingumu, priverčia dažnai šypsotis ir kelis kartus veiksmingai prajuokina. Šmaikštus filmas apie moteris turėtų labiau patikti vyrams, nes režisierius Paulas Feigas mergvakario nuotykius pasuka toliau nuo atsibodusių schemų, nesigėdija nešvankių improvizacijų ir įdomiai tyrinėja moterų psichologiją.

Šiek tiek ištęstoje gyvenimiškoje komedijoje su laiminga pabaiga mums nežinomų aktorių nuostabiai suvaidintos moterys nenusileidžia vyrams beprotišku vulgarumu, blogo elgesio manieromis, sekso akrobatikos troškimu, nenumaldomu geismu, nepasitikėjimu savimi ir pomėgiu išgerti. Įsidėmėkite Kristen Wiig ir Melissą McCarthy. Nuo šiol su jomis ekranuose teks susitikti dažniau.

Kino klasika gryname ore

Svarbu paminėti, kad kiekvieną liepos ir rugpjūčio savaitę nuo antradienio iki šeštadienio Šiuolaikinio meno centro kiemelyje antrąjį sezoną pradeda kino teatro “Pasaka” projektas “Kinas po žvaigždėmis”, kuris labai pasiteisino praėjusią vasarą ir daugelio užgesusių filmų pajamas papildė 2–5 tūkst. Lt. Renginio programoje numatoma daug gerų repertuaro senienų (lietuviškas “Kai apkabinsiu tave” gervių perspektyvoje, oskarizuota drama “Geresniame pasaulyje”, skauminga drama “Biutiful”, romantinė komedija “Širdžių ėdikas”) ir “Žiemos ekranų” frankofoniško kino hitų (nepraleiskite sensacingos muzikinės dokumentikos “Benda Bilili!” apie Kongo Demokratinės Respublikos benamių roko grupę).

Vertingiausia “Kino po žvaigždėmis” dovana – Kanų festivalio “Auksine palmės šakele” apdovanota maestro Luiso Bunuelio 1961 m. prieštaringa religinė drama “Viridiana”, žavinti ne mažiau intriguojančia sukūrimo istorija ir skandalingomis reakcijomis. Rudenį į Lietuvą atkeliaus naujausia Woody Alleno intelektualioji komedija “Vidurnaktis Paryžiuje”, o amerikiečių režisieriaus gerbėjai “Kine po žvaigždėmis” galės užpildyti spragas jo ankstyvaisiais filmais. Savotiškai simboliška bus pamatyti “Manhataną”, “Meilę ir mirtį”, “Haną ir seseris”.