„Romoje elkis kaip romėnas“, – tikina patarlė. Jos išminties dera paisyti ir Kinijoje. Na, tai nereiškia, kad keliautojai turi spjaudytis viešoje vietoje, visur grūstis be eilės ar vaikus rengti ties sėdyne prakirptomis kelnaitėmis, tačiau šiek tiek pasidomėjus kinų charakteriu, etiketu ir papročiais keliauti bus paprasčiau ir įdomiau.

„Kinijoje yra tiek daug visko, kad kiekvienas žmogus tikrai ras sau kažką įdomaus. Šalyje yra net 45 UNESCO paveldo paminklai – nuo Didžiosios ~Lingshan~ Budos, pastatytos V a. kažkokiu sunkiai dabartiniam žmogui įsivaizduojamu ir suvokiamu būdu, iki auksu tviskančio Uždraustojo miesto. Be to, čia gausu nepaprasto grožio gamtos peizažų“, – pasakoja Lina Bartusevičiūtė, penktus metus gyvenanti ir studijuojanti didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje.

Milžiniški imperatorių užmojai
Tarp turistų paplitęs priežodis, kad jei Kinijoje nematei Didžiosios kinų sienos, nebuvai Uždraustajame mieste ir nevalgei Pekino anties, vadinasi, Kinijoje kaip ir nebuvai. Be abejo, dauguma keliautojų trokšta pasidairyti užlipę ant Didžiosios kinų sienos, kurią, pasak legendų, Mėnulyje išsilaipinę JAV astronautai įžiūrėjo plika akimi. O užkopus ant sienos taip pat apima keistas jausmas, nes statinys it milžiniškas drakonas rangosi per kalnus ir slėnius, kiek akys užmato. Naujausiais duomenimis (mat naujų šio statinio fragmentų atrandama kone kasmet), 8 metrų aukščio ir vidutiniškai 8 metrų pločio siena driekiasi maždaug 8,85 tūkst. km.
Neįtikėtinais imperatorių užmojais stebina ir auksu bei raudonais stogais tviskanti 24 kartų Mingų dinastijos valdovų rezidencija – Uždraustasis miestas, pavadinimą gavęs dėl to, kad visi, kurie be leidimo čia įžengdavo, būdavo žiauriai nubaudžiami. Bene įdomiausia vieta čia – medinė Aukštosios darnos menė, kurios centre stūkso auksu padabintas imperatoriaus sostas. O maždaug pusė stogą prilaikančių menės sijų blizga tikru auksu ir stebina tobulo grožio ornamentais.
Uždraustajame mieste gausu meno kūrinių – nuo raižinių iki mitinių būtybių statulų, kuriose įkūnytos tam tikros valdovo savybės. Štai liūtai simbolizuoja imperatoriaus galybę, o vėžliai – ilgą amžių. Dėmesio vertos ir mažesnės menės – Tobulosios darnos ar Darnos globėjo, taip pat ir nemaža dalis kambarių, kurių yra beveik devyni tūkstančiai.
Pagal minėtą priežodį atrodytų, kad pasivaikščiojus Didžiąja kinų siena, pasižvalgius po Uždraustąjį miestą ir užkandus Pekino anties jau galima traukti namo, nes esmę jau kaip ir pamatei. Tačiau taip elgtis būtų didelė klaida, mat ir kitos Kinijos įdomybės ne mažiau įspūdingos. Tarkime, Pekine tikrai verta užsukti į Konfucijaus ar Dangaus šventyklas, taip pat Beihajaus sodus. O netoli istorinės Kinijos sostinės Siano, viduryje javų lauko, stūkso kalva, kuri slėpė daugiau nei prieš 2 tūkst. metų palaidoto pirmojo Kinijos imperatoriaus Ši Huangdi kapą ir jį saugančią terakotinę kariauną. Šiandien atkastus per 8 tūkst. karių, šimtus arklių traukiančius karo vežimus ar nešančius raitelius galima pamatyti muziejuje.
Didžiulį įspūdį daro ir Tūkstančio Budų olos, esančios Šiaurės vakarų Kinijoje. Uolose iškaltose olose paslėpta didžiausia pasaulyje budistinio meno kolekcija. Suskaičiuojama daugiau nei 2 tūkst. Budos statulų ir daugiau nei 45 tūkst. spalvotų freskų, nutapytų ant lubų, sienų, nišose ar įdubose. O slėptuvėje rasta daugybė rankraščių, tarp kurių ir “Deimantinės sutros” kopija, seniausia spausdinta knyga, datuojama 868 m.

Pasakiška gamta ir šiuolaikinio miesto grožis
Apsilankius Kinijoje paprastai pasiūloma aplankyti ir bent vieną kurį iš budistinių kalnų. Pasak Linos, šventieji kalnai yra penki, nes kinai taip suvokia pasaulio kryptis – rytai, vakarai, šiaurė, pietūs ir vidurys: „Šie kalnai labai gražūs ir juose, nepaisant istorinių peripetijų, dar yra likę šventumo. Tai piligrimystės vietos, į kurias keliavo net patys imperatoriai, kad ir kokio būtų tikėjimo.“
Beje, Kinijoje rekomenduojama aplankyti ir nors kelias vietoves, garsėjančias ypatingais kalnų peizažais, kuriuos ant šilko mėgo tapyti senovės dailininkai ar apdainuodavo poetai. Štai Guilino klintinės kalvos, smailiomis kaip adatos viršūnėmis, dabina Lidziango (Li) upės pakrantes ir dar slepia įspūdingus urvus, pavyzdžiui Lu Ti Jeną – Nendrinės dūdelės urvą. Negalima nepaminėti ir Luano akmenų miško, Geltonųjų kalnų, grėsmingų Jangdzės tarpeklių ar Gobio dykumos.
Na, o šiuolaikinis Kinijos gyvenimas bene geriausiai atsiskleidžia didžiųjų miestų knibždėlynuose. Beje, pasak L.Bartusevičiūtės, jie stebina milijoniniams žmonių srautams puikiai pritaikyta infrastruktūra. Tikriausiai pats įdomiausias megapolis yra Šanchajus, Kinijos prekybos ir finansų centras. Jame turistai paprastai neišvengia apsilankymo grakščių dangoraižių kvartale. Vieni į jį žvelgia iš toliau (geriausias vaizdas atsiveria nuo Naujosios Bundo pakrantės), kiti – iš aukštai (daugiausiai pamatyti galima nuo “Jin Mao” ar “World Trade Center” stiklinių bokštų), o treti bando paklaidžioti tarp pačių dangoraižių.
Po šios ekskursijos labai tinka pasiplaukioti Huangpu upe. Kruizai siūlomi pagal kiekvieno skonį – nuo kelių valandų iki paros.
Pavargę nuo modernumo ir inžinerijos stebuklų turistai paprastai traukia į muziejus, kurių Šanchajuje gausu (Šanchajaus istorijos muziejus, Kinijos meno muziejus, Kinų tradicinės medicinos muziejus ir kt.) ar į meno galerijas. „Beveik visose lankymas yra nemokamas, o prie eksponatų pateikti išsamūs angliški aprašymai“, – teigia L.Bartusevičiūtė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.